Lietuvos vasaros taps patrauklesnės nei Viduržemio jūros regiono?

Apie tai, kas pastaruoju metu vyksta gamtoje, kokios yra šių reiškinių priežastys ir kokios gali būti pasekmės, „Respublika" kalbėjosi su geografu, meteorologu, habilituotu gamtos mokslų daktaru Arūnu Bukančiu.

- Europą siaubia gaisrai - liepsnos niokoja Portugaliją, Prancūziją, Ispaniją, Kroatiją, Graikiją. Tai - tikėtinas reiškinys ar kažkas išskirtinio?



- Vasaros sezonas visada buvo ir yra ypatingai pavojingas dėl gaisrų. Pietų Europoje nuo balandžio iki spalio mėnesio tęsiasi sausasis laikotarpis, kas dar labiau padidina gaisrų pavojų.

Prie viso to pastaruoju metu prisideda iš Afrikos atplūstančios karštosios tropinės oro masės, tad sudėjus visus veiksnius - karštį, sausras, sausą praėjusią žiemą bei degią minėto regiono augaliją (kiparisai, uolinės pušys, krūmokšniai) - gauname degų, greitai įsiliepsnojantį „mišinį".

Taip pat gaisrų plitimą skatina Pietų Europai būdingi stiprūs vėjai. Minėti reiškiniai - kaitra, vandens upėse stygius, gaisrai - yra nuolatiniai. Jie kartojasi kasmet ir yra susiję su klimato ekstremalumo didėjimu. Pastarasis pasireiškia ir kitomis formomis - keičiantis atmosferos cirkuliacijai vienus regionus užplūsta karščiai, kitus skalauja liūtys.

- Gaisrai žemyne ir gaisrai salose - jie kuo nors skiriasi?

- Turint omenyje, kad dabar dega turistų pamėgtos ir gausiai lankomos vietos, skirtis galėtų nebent tuo, jog vieni kyla savaime, o kitus, tyčia ar ne, sukelia žmonės. Tokia tikimybė išlieka ir atsakyti į tai galėtų nebent atitinkamos tarnybos, o daugiau skirtumų nėra. Gaisrai kyla tame pačiame regione, kuriame yra ta pat meteorologinė situacija - sausa, karšta ir pučia smarkūs vėjai, o gesinimą apsunkina kalnuotas reljefas.

- Ar galima gaisrus senajame pasaulyje lyginti, tarkime, su gaisrais Australijoje, kur jie kyla irgi vos ne reguliariai?

- Taip. Visa subtropikų juosta, visos tropinės platumos, įskaitant Kaliforniją (JAV), Viduržemio jūros regioną ir Australiją, yra apaugusios sauskrūmiais. Kai nusistovi sausi, karšti orai, šiuose regionuose susidaro pavojingos situacijos ir užtenka vienos kibirkšties, kad jie suliepsnotų. Kaip minėjau, gesinti tokiose vietose kylančius gaisrus nėra paprasta, nes jie greitai plinta, o kovai su ugnimi būtina speciali technika - lėktuvai, sraigtasparniai ir t.t.

- Europa dega, o Afganistanas ir Pakistanas skęsta. Kaip galima būtų paaiškinti šį momentą?

- Paėmus vieną konkretų atvejį ir vertinant vienų metų anomalijas negalima daryti toli siekiančių išvadų dėl to, kiek tai susiję su klimato kaita. Visai kitaip situacija atrodo, kai įvertinamas reiškinių pasikartojimas per 3-4 dešimtmečius. Tuomet tampa akivaizdu, kad ekstremalių atvejų skaičius pasaulyje auga.

Tarkime, Bangladešą ir aplinkines Indijos vandenyno regiono valstybes labai veikia musoninis cirkuliacijos mechanizmas.

Čia vasaros musoną (vėjas, susiformuojantis kontinento ir jūros riboje ir keičiantis savo kryptį du kartus per metus į priešingas puses - žiemos ir vasaros) lydi dideli kritulių kiekiai. Kai prasideda vasaros musoniniai ciklai, Bangladešą ne tik skalauja liūtys, bet ir užlieja potvyniai.

Pietų Azijos pakrantės, kuriose gyvena šimtai milijonų žmonių, mažai iškilusios virš jūros lygio, todėl čia situacija tampa ypač pavojinga. Juolab kad tropiniai ciklonai sukelia didžiules, toli į sausumą prasiveržiančias ir pakrantes skandinančias bangas

. Padėtį dar labiau blogina didžiuliai kritulių kiekiai ir stiprus vėjas, kurio gūsiai gali siekti iki 250 km/val. greitį. Neseniai šiame regione siautėjusio ciklono „Mocha" metu buvo užfiksuotas 259 km/val. vėjo greitis. Tai yra aukščiausia, 5 uragano, kategorija. Toks vėjas turi didžiulę griaunamąją galią, pakelia vandens lygį, užlieja sausumą.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu Afganistaną užklupusios liūtys nėra šiam regionui būdingas reiškinys, nes ši šalis yra sausringas dykumų regionas.

Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad jas sukėlė pasikeitusi atmosferos cirkuliacija, kuri taip reaguoja į daugiau negu 100 metų besitęsiantį klimato atšilimą.

- Ar, klimatui toliau šylant, Lietuvai kyla pavojus būti užlietai?

- Pasaulio vandenyno lygis kyla ir per 100 metų jis pakilo 20 cm. Mūsų pajūriui šios grėsmės taip pat egzistuoja, tačiau jis, nepaisant to, jog nėra taip žemai virš jūros lygio kaip Pietų ar Šiaurės Europa, ar Florida, nėra toks jautrus klimato pokyčiams. Pakrantės ruožus vanduo gali ardyti, tačiau toliau į sausumą jis neprasiverš.

- O kaip atrodo padėtis prie pat vandenyno esančiose valstybėse, tarkim, tokiose kaip Olandija?

- Ši šalis įsikūrusi žemiau jūros lygio esančioje teritorijoje, todėl išmoko nuo vandens apsisaugoti specialiais pylimais. Juos būtina prižiūrėti, remontuoti, esant reikalui aukštinti, bet nuo jūrinio vandens invazijos jie puikiai apsaugo.

- Kokią prognozuotumėte mūsų regiono ateitį?

- Pirmiausia siūlyčiau labai rimtai susimąstyti vasarą į Pietų Europą atostogauti vykstančius žmones. Šį regioną kasmet užklumpa karščio bangos, kurių metu temperatūra pakyla iki +40° ar net +45° C. Tokia temperatūra dažniausiai fiksuojama liepos-rugpjūčio mėnesiais ir ji kelia pavojų ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei.

Lietuvoje taip pat dažnėja atvejų, kai fiksuojamos karščio bangos, kurių metų oras įkaista iki +30° C ar daugiau. Lyginant situaciją su XX amžiaus pabaiga, tokių atvejų pasitaiko dvigubai daugiau.

Kita vertus, mūsų kraštus tropinės masės pasiekia atvėsusios, todėl karštis nėra toks varginantis, bet tuo pat metu ilgėja ir turizmui palankus sezonas. Jis dabar prasideda balandžio mėnesį ir tęsiasi faktiškai iki spalio. Žiūrint per turizmo prizmę, Baltijos šalys gali tapti patrauklesnės vasaros turizmui negu Viduržemio jūros regionas, tik reikia tinkamai išnaudoti atsiradusias galimybes.

- Šylant orams gali kisti ir Lietuvos augmenija?

- Šylantis klimatas daro poveikį visai gyvajai gamtai - augalams, gyvūnams, visai ekosistemai. Kylant temperatūrai keičiasi gyvūnų paplitimo arealai. Jie plečiasi ir stumiasi į šiaurę.

Atsiranda galimybės mūsų krašte įsitvirtinti naujoms rūšims. Vienas tokių pavyzdžių būtų baltasis garnys, kuris prie 20-25 metus buvo retenybė ir neperėdavo, o dabar jų kolonijos didžiulės, nes paukščiai čia puikiausia jaučiais.

Tiesa, kartu skverbiasi ir įvairūs parazitai bei ligų sukėlėjai. Kenkėjai daro žalą tiek miškams, tiek žemės ūkiui ir jau tampa rimta problema.

Ekosistemoje prasideda konkurencinė kova. Naujos invazinės rūšys gali išstumti vietines arba joms gali pasidaryti nepalankios sąlygos čia likti.

Pavyzdžiui, eglėms Lietuvoje jau darosi per sausa. Pietinė jų arealo riba ėjo per pietų Lietuvą, bet dabar ji slenkasi į šiaurę. Eglynai patiria stresą, nes beveik kasmet turime sausras, dėl seklios šaknų sistemos jos džiūsta, yra dažniau puolamos kenkėjų, mažėja prieaugis.

- Prognozuojate, kad su šiltesniu klimatu galime sulaukti ir anksčiau nematytų ligų?

-Taip. Vakarų Nilo karštligė (zoonozė, pasireiškianti į gripą panašiais simptomais. Šios ligos protrūkiai registruojami tarp žmonių, arklių, paukščių.) buvo išplitusi Šiaurės Afrikoje, bet dabar ji pasiekė ne tik Pietų Europą,net ir kaimyninę Lenkiją. Tokie ir panašūs ligų sukėlėjai, kuriuos perneša uodai, gali skverbtis toliau į šiaurę.

Kitas nemalonus „svečias" - choleros sukėlėjas (cholera - pavojinga infekcinė žarnyno liga. Ligos eigoje viduriuojama, vemiama, organizmas netenka daug skysčių). Šiltėjantis vanduo ne tik ilgina turistinį sezoną Lietuvoje, bet ir yra palanki terpė ją pernešančiai bakterijai plisti, kadangi tam reikia, jog vanduo būtų bent +20° C.

Taip pat šylant vandeniui galime sulaukti ir iki šiol nematytų žuvų bei kitų vandens gyvūnų.

- Dar galima kažką pakeisti ar laikas taikytis prie pokyčių?

- Galima, bet tam pečius turi suremti visos pasaulio valstybės, nes tik bendromis pastangomis galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Būtent dėl jų kyla globali temperatūra ir didėja klimato ekstremalumas. Jeigu būtų įmanoma įvykdyti Paryžiaus klimato susitarimo nuostatas, būtų pasiektas dujų išmetimų stabilizavimas ir mažinimas. Reikia, kad jis kasmet sumažėtų bent po 7 proc., tačiau situacija yra priešinga.

Pandemijos metu išmetimai buvo stabtelėję, bet dabar antri metai iš eilės jie auga, todėl kyla pagristų abejonių dėl to, ar žmonija sugebės laiku suvokti artėjančias grėsmes ir imtis kardinalių priemonių pereiti prie žalesnės energetikos, gamtai draugiškos pramonės ir žemės ūkio.

Galimybių tikrai yra, tik jas būtina išnaudoti. Tai leistų sulėtinti klimato kaitą, bet paraleliai reikia įgyvendinti prisitaikymo prie naujų sąlygų priemones, kurios būtinos norint išvengti didžiulių nuostolių tiek gamtai, tiek šalies ekonomikai, tiek jos žmonių sveikatai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder