Marso palydovinėse nuotraukose pastebėtos milžiniškos „pupelės“ gali rodyti vandens ir gyvybės požymius

Kaip rašo „ Live science“, 2022 m. rugsėjį darytoje ir 2024 m. gruodį paskelbtoje nuotraukoje kopos atrodo stebėtinai ramiai.

Pažymima, kad Marso kopos paprastai „migruoja“, kai vėjas pakelia smėlio grūdelius vienoje kopos pusėje ir išmeta juos kitoje, todėl dykumos atrodo kaip lėtai judančios jūros. 

Tačiau nuotraukoje pavaizduotos kopos yra padengtos šalčio sluoksniu, susidariusiu iš anglies dioksido per Marso šiaurinio pusrutulio žiemą. Šaltis neleidžia vėjui nubraukti smėlio ir neleidžia kopoms judėti iki pavasario atšilimo.

Šalčio padengtų kopų nuotraukos padeda mokslininkams išsiaiškinti, ar planetos paviršiuje vandens būta pakankamai ilgai, kad Marse galėtų atsirasti ir išgyventi gyvybė. Nors įšalas sudarytas iš anglies dioksido, o ne iš vandens, jis vis tiek turi įtakos tikimybei, kad praeityje Marse ilgą laiką buvo vandens.

Svarbu tai, kad anglies dioksido kiekis Marse kinta priklausomai nuo planetos posvyrio Saulės atžvilgiu. Raudonosios planetos ašies posvyris per milijonus metų labai svyruoja, iš esmės keisdamas metų laikus. Kai Marsas pakankamai pasviręs, ledas iš anglies dioksido dideliu mastu virsta dujomis - pakankamai, kad visa planeta įgytų tankesnę atmosferą. Šios tankesnės atmosferos galėjo pakakti, kad joje ilgą laiką galėtų išsilaikyti skystas vanduo.

Geriau suprasdami, kaip dabartinėmis Marso sąlygomis atsiranda ir išnyksta anglies dioksido ledas, mokslininkai gali tiksliau prognozuoti buvusį Marso klimatą. Tiriant, kaip įšalas kinta priklausomai nuo metų laikų, taip pat galima padėti mokslininkams atpažinti anglies dioksido sukeltus geologinius darinius, taip atskleidžiant daugiau detalių apie planetos klimato kaitą.

Pažymima, kad jei buvo laikotarpių, kai klimatas palaikė stabilų skystą vandenį, yra didelė tikimybė, kad Marse galėjo egzistuoti mikrobiologinė gyvybė - galbūt ji netgi dar kažkur slypi.

Šaltinis: unian.net