Vis garsiau analitikai svarsto: ar prezidentas nesiruošia iš šios aklavietės išeiti seniausiu žinomu metodu – inicijuodamas greitą, riboto masto karinę operaciją užsienyje?
Reitingai smunka, spaudimas didėja
Nuo kadencijos pradžios Trumpas žadėjo ekonominį palengvėjimą vidurinei klasei, mažesnes kainas ir spartesnį darbo vietų augimą. Tačiau realybė, kaip rodo viešosios apklausos, pasirodė kur kas sudėtingesnė. Infliacija JAV išliko aukšta, o darbo rinkos rodikliai ėmė prastėti.
Prezidento kritikai kaltina jį pernelyg glaudžiais ryšiais su didžiųjų technologijų bendrovių lyderiais, kurių plėtojami dirbtinio intelekto sprendimai spartina kai kurių tradicinių profesijų nykimą. Šie procesai ypač paveikė mažesnių miestų gyventojus – socialinį Trumpo elektorato pagrindą.
Tuo pat metu vidaus politikoje kyla vis daugiau įtampos. Respublikonų partijoje ryškėja skilimas: dalis nuosaikių konservatorių priekaištauja prezidentui dėl chaotiškos komunikacijos ir netesėtų pažadų, o kraštutinės dešinės grupės kaltina jį nepakankamu principingumu. Šis vidinis konfliktas tampa vis atviresnis ir skaudesnis pačiam prezidentui.
Skandalai paliečia pačią administracijos šerdį
Papildomą spaudimą kelia ir daug dėmesio sulaukiantys tyrimai bei vieši debatai dėl atskirų administracijos veiksmų. Demokratų stovykla pasinaudojo politiniu momentu ir suaktyvino retoriką apie galimą prezidento piktnaudžiavimą valdžia, o kai kurie jų atstovai užsimena net apie teorinę galimybę inicijuoti apkaltos procesą.
Nors ekspertai pabrėžia, kad tokie scenarijai šiuo metu yra labiau politinės retorikos dalis nei reali perspektyva, reputacinė žala akivaizdi: prezidento reitingai artėja prie žemiausių ribų nuo kadencijos pradžios, o vidiniai partijos kovotojai išnaudoja situaciją savo įtakai stiprinti.
Istoriniai pavyzdžiai – viliojanti, bet pavojinga išeitis
Tokioje atmosferoje politologai vis dažniau kelia klausimą: ar Trumpas gali ryžtis tam, ką istoriškai yra darę ir kiti lyderiai, atsidūrę gilioje politinėje duobėje – inicijuoti riboto masto karinę kampaniją užsienyje?
Mažasis pergalingas karas – greita, gerai suplanuota karinė operacija, skirta vidaus auditorijai parodyti lyderystę, ryžtą ir gebėjimą apginti šalies interesus. Tokios operacijos dažnai pasiekia trumpalaikį politinį efektą: padidėja prezidento reitingai, suvienijama visuomenė, sumažėja vidaus politinių konfliktų aštrumas.
Analitikai įspėja, kad šis scenarijus – nors ir rizikingas – gali tapti ypač patrauklus prezidentui, kuriam būtina skubi reputacinė pergalė.
Kur galėtų būti pasirinkta „patogi“ kryptis?
Aptariant galimus tikslus, apžvalgininkai mini kelias geografines kryptis, kur JAV interesai susikerta su globalių konfliktų židiniais. Dažniausiai svarstoma:
1. Artimieji Rytai
Čia JAV interesai tradiciškai stiprūs, o regionas nuolat kaista dėl įvairių tarptautinių ir vietinių jėgų susidūrimo. Rekomenduojama bet kokį JAV įsikišimą vertinti itin atsargiai – kiekvienas žingsnis turi plačias pasekmes.
2. Kibernetinis frontas
Neatmetama galimybė, kad Baltieji rūmai galėtų inicijuoti ne fizinį, o technologinį „karinį atsaką“, pavyzdžiui, paskelbti apie didelio masto operaciją prieš kibernetines grėsmes. Tokia kampanija būtų mažiau rizikinga, bet simboliškai labai paveiki.
3. Karinė pagalba partneriams
Kai kurie analitikai pastebi, kad JAV galėtų imtis veiksmų stiprindamos sąjungininkų saugumą Europoje ar Azijoje, tokiu būdu parodydamos globalų lyderystės vaidmenį. Tai būtų labiau simbolinė, nei tiesioginė karinė kampanija, tačiau reikšminga politine prasme.
Ukrainos veiksnys – netikėta pokyčių kryptis
Įdomu tai, kad dalis politikos apžvalgininkų mano: paradoksaliu būdu Trumpui palankus scenarijus gali būti aktyvesnė parama Ukrainai. Toks žingsnis ne tik parodytų lyderystę, bet ir galėtų padėti sušvelninti vidaus politinę įtampą, pagerinti santykius su respublikonų partijos centru ir išsklaidyti dalies tarptautinių partnerių kritiką.
Ar „mažasis karas“ būtų išsigelbėjimas ar skylė dugne?
Istorija rodo, kad tokie sprendimai gali duoti greitą efektą, tačiau taip pat gali baigtis katastrofa. Karinė intervencija be plačios tarptautinės paramos, be aiškios strategijos ir be realaus poreikio dažnai tampa politine našta, o ne sėkme.
Todėl klausimas išlieka atviras:
ar „mažasis pergalingas karas“ būtų desperatiška išeitis, ar apgalvotas politinis manevras?
Akivaizdu tik viena – spaudimas Baltųjų rūmų administracijai tokio masto, kokio nebuvo nuo kadencijos pradžios. Ir kuo labiau auga politinė temperatūra Vašingtone, tuo dažniau analitikai svarsto scenarijus, kurie dar prieš kelis mėnesius atrodė neįmanomi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą