Meksikos pakrantėje pasirodė „Paskutinio teismo dienos žuvys“: ką tai pranašauja?

Kodėl jas vadina „Paskutinio teismo dienos“ žuvimis?

Ši giliavandenė būtybė, oficialiai žinoma kaip silkinis karalius (lot. Regalecus glesne), apipinta legendomis:

Žemės drebėjimų pranašė: Japonų kultūroje ši žuvis vadinama „pasiuntiniu iš jūrų drakono dievo rūmų“. Tikima, kad jos pasirodymas seklumoje pranašauja artėjantį mirtiną žemės drebėjimą arba cunamį.

Mitinė kilmė: Būtent šios žuvys, galinčios užaugti net iki 15 metrų ilgio, laikomos jūros gyvačių legendų prototipais.

Retas reiškinys: Pamatyti net dvi tokias žuvis vienu metu – beveik negirdėtas įvykis. Įprastai jos gyvena vandenyno „prieblandos zonoje“, daugiau nei 900 metrų gylyje, kur žmogaus akis jas pasiekia itin retai.

Gelbėjimo operacija paplūdimyje

Nors senovės prietarai byloja apie nelaimę, paplūdimyje buvę žmonės nepasidavė baimei. Pastebėję, kad devynmetrės būtybės dar gyvos, poilsiautojai puolė joms į pagalbą:

Žmonės bendromis jėgomis padėjo pirmajai žuviai grįžti į gilesnius vandenis.

Netrukus į pagalbą suskubta ir antrajai milžinei, kurią jūra vis išmesdavo atgal į krantą.

Po sėkmingų pastangų abi „Paskutinio teismo dienos“ pasiuntinės pasinėrė į gelmę ir greitai dingo iš matomumo zonos.

Mokslinis paaiškinimas ar perspėjimas?

Mokslininkai į šiuos radinius žiūri skeptiškiau nei mitologijos puoselėtojai. 

Nors teorija, kad giliavandenės žuvys jaučia tektoninių plokščių judėjimą ar elektromagnetinius pokyčius prieš žemės drebėjimus, egzistuoja, tiesioginių įrodymų tam trūksta. 

Dažniau tokie pasirodymai seklumoje aiškinami stipriomis srovėmis, žuvų ligomis arba orientacijos praradimu dėl temperatūros pokyčių.

Šis įvykis dar kartą pabrėžia, kaip glaudžiai žmogaus vaizduotėje persipina gamtos reiškiniai ir archajiškos baimės. 

Nors šiuolaikinis mokslas bando racionalizuoti tokius pasirodymus, faktas, kad į krantą išplaukė iškart du tokie individai, neabejotinai trauks tyrėjų dėmesį dėl galimų vandenyno ekosistemos pokyčių.