Milijardo dolerių vertės fiasko: Rusija priversta nurašyti vienintelį savo lėktuvnešį „Admirolas Kuznecovas“

Kaip rašo leidinys „19FortyFive“, šis laivas tapo tikru sisteminių Rusijos karinio jūrų laivyno problemų simboliu, o realiausia jo ateities perspektyva – utilizavimas ir kelionė į metalo laužą.

Nelaimių virtinė ir korupcijos skandalai

Grįžęs iš karinės kampanijos Sirijoje, „Admirolas Kuznecovas“ buvo išsiųstas modernizacijai, tačiau visi remonto darbai buvo pažymėti sunkiai suvokiama avarijų ir incidentų grandine.

2018 metų incidentas: nuskendo plūduriuojantis dokas PD-50, kuriame tuo metu buvo lėktuvnešis. Nelaimės metu ant laivo denio užgriuvo milžiniškas 70 tonų kranas, pramušęs skrydžių denį, o vienas darbininkas žuvo. Praradus šį doką, Rusija neteko techninių galimybių kokybiškai remontuoti tokio dydžio laivą.

Gaisrai laive: netrukus po to dėl suvirinimo darbų saugos taisyklių pažeidimų lėktuvnešyje kilo didžiulis gaisras, nusinešęs dviejų žmonių gyvybes, dar bent 12 buvo sužeisti. Kitas gaisras laivą nusiaubė 2022 metais.

Vogti milijonai: 2021 metais laivų remonto gamyklos vadovas buvo suimtas dėl įtarimų iššvaisčius ir pasisavinus lėktuvnešio modernizavimui skirtas lėšas.

Nuo beviltiško remonto iki visiško nurašymo

Nors lėktuvnešio sugrįžimo terminai buvo nuolat nukeliami, analitikų duomenimis, iki 2025 metų vasaros Rusijos karinio laivyno vadovybė faktiškai atsisakė planų jį sugrąžinti į rikiuotę.

Šiuo metu „Admirolas Kuznecovas“ lieka prišvartuotas Murmanske. 

Dėl pritaikytų tarptautinių sankcijų iškilo didžiulė reikalingų komponentų įsigijimo problema, o tolimesni remonto darbai tapo ekonomiškai visiškai nenaudingi. Prie to prisidėjo ir karas prieš Ukrainą, kuris privertė Rusiją drastiškai pakeisti karinio biudžeto prioritetus.

Ekspertų vertinimu, dėl apgailėtinos techninės būklės šio laivo nepavyktų parduoti jokiai kitai šaliai, todėl vienintelis likęs kelias – jo utilizavimas.

Rusijos laivyno nuosmukio simbolis

Jei „Admirolas Kuznecovas“ bus oficialiai nurašytas, Rusija liks be vienintelio savo lėktuvnešio. Tai iš esmės apriboja Kremliaus galimybes demonstruoti savo karinę galią toli nuo savų krantų ir formuoti lėktuvnešių smogiamąsias grupes, kurias turi pažangiausios pasaulio jūrų valstybės.

Analitikai pastebi, kad Maskva dabar yra priversta daryti statymus tik už povandeninį laivyną, raketas ir jūrų dronus, nes palaikyti lėktuvnešių programos šalis nebepajėgia.

Palyginimui pateikiamas Kinijos pavyzdys: pagal analogišką sovietinį projektą pastatytas buvęs lėktuvnešis „Varyag“ po modernizacijos sėkmingai tapo pirmuoju Kinijos lėktuvnešiu „Liaoning“, tuo tarpu rusiškasis „Admirolas Kuznecovas“ per dešimtmetį taip ir nesugebėjo pakilti iš Murmansko prieplaukos.

Šaltinis: UNIAN