Mokslininkai paneigė mitą apie tai, kaip iš tikrųjų Žemė sukasi aplink Saulę (Vaizdo įrašas)

Saulė yra didžiausias ir masyviausias objektas mūsų Saulės sistemoje. Jos galinga gravitacija laiko planetas, asteroidus, kometas ir kitus dangaus kūnus orbitose aplink save.

 Svarbu suprasti, kad gravitacija yra universali jėga, kuri atsiranda tarp visų objektų, turinčių masę.

Būtent dėl jos mes liekame Žemės paviršiuje ir neišskrendame į kosmosą. 

Be to, net kiekvienas žmogus, nors ir labai silpnai, bet taip pat daro savo gravitacijos poveikį Žemei ir aplinkiniams objektams. Įsivaizduokite dviejų žvaigždžių sistemą, kurioje viena iš jų yra žymiai masyvesnė už kitą.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad lengva žvaigždė tiesiog skrieja aplink sunkią. Tačiau iš tiesų abi žvaigždės skrieja aplink bendrą pusiausvyros tašką – masės centrą, vadinamą baricentru.

Šis taškas visada yra sistemose, kurias sudaro du ar daugiau kūnų, ir jo padėtis priklauso nuo masės pasiskirstymo. Nepriklausomai nuo to, kokie dideli ar maži yra objektai, kiekvienas iš jų prisideda prie baricentro padėties.

Siekiant supaprastinti saulės sistemos supratimą, mokyklų programose dažnai sakoma, kad visos planetos sukasi aplink Saulę. 

Tačiau iš tiesų viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Bendras visų saulės sistemos objektų masės centras – baricentras – yra ne tiksliai Saulės centre, o šalia jo.

Tai vyksta dėl galingos didžiausių planetų, ypač Jupiterio ir Saturno, gravitacijos įtakos. Jų masė yra tokia didelė, kad jos „nukreipia“ baricentrą už Saulės branduolio ribų.

Remiantis tuo, galima teigti, kad Žemė iš tiesų nesisuka griežtai aplink Saulę. 

Vietoj to, ji sukasi aplink bendrą visos Saulės sistemos masės centrą – baricentrą, kuris yra netoli Saulės, bet ne tiksliai jos centre. 

Panašiai elgiasi ir kitos planetos.

Mokslininkai pažymi, kad Saulės sistemos baricentras beveik niekada nesutampa su Saulės centru – dažniausiai jis yra už jos ribų, erdvėje šalia žvaigždės. 

Tai yra visų planetų, ypač tokių gigantų kaip Jupiteris ir Saturnas, masės sąveikos rezultatas.

Panaši situacija stebima ir Žemės – Mėnulio sistemoje. 

Nors atrodo, kad Mėnulis skrieja aplink mūsų planetą, iš tiesų abu kūnai skrieja aplink bendrą masės centrą, esantį maždaug 5000 kilometrų nuo Žemės centro. 

Be to, šis baricentras palaipsniui slenka, nes Mėnulis lėtai tolsta nuo Žemės.