Mokslininkai įspėja apie galimą visuotinį chaosą: pasaulyje gali išsiveržti supervulkanas

Didžiulis pelenų pliūpsnis atvėsino planetą, o kiti metai įėjo į istoriją kaip „metai be vasaros“. 

Pasaulinė temperatūra nukrito, sumažėjo derlius, dėl to kilo visuotinis badas, o choleros pandemija nusinešė tūkstančius gyvybių.

Mokslininkai prognozuoja, kad per šį šimtmetį gali įvykti nauja supererupcija, o tikimybė, kad ji įvyks, yra 1 iš 6. 

Pasak Ženevos universiteto klimato mokslų profesoriaus Markuso Štofelio (Markus Stoffel), pasekmės gali būti dar skaudesnės, nes dabar pasaulis yra daug tankiau apgyvendintas ir jau dabar susiduria su klimato krizės padariniais. 

Tačiau kol kas nėra parengtas joks konkretus tokios nelaimės planas.

„Šiuo metu žmonija neturi jokio konkretaus plano, kaip įveikti tokį katastrofišką įvykį“, - rašoma leidinyje.

Ugnikalniai išmeta ne tik pelenus, bet ir dujas, tarp kurių ypač pavojingas yra sieros dioksidas. 

Patekusios į stratosferą, šios dujos sudaro mažas daleles, kurios atspindi saulės šviesą ir sukelia atšalimą. 

Tokios dalelės gali išlikti atmosferoje daugelį metų, kaip tai atsitiko po Tamboros išsiveržimo, dėl kurio pasaulinė temperatūra sumažėjo maždaug 1 °C.

Teigiama, kad šiuo metu aktyvių ugnikalnių teritorijose gyvena apie 800 mln. žmonių. 

Dėl galingo išsiveržimo gali būti sugriauti miestai, patirti didelių ekonominių nuostolių ir ilgai trunkantis chaosas. Pavyzdžiui, netoli Neapolio esantis Campi Flegrei ugnikalnis rodo aktyvumo požymius ir kelia grėsmę milijonui žmonių.

„Net ir nedidelis temperatūros sumažėjimas 1 °C gali sukelti žemės ūkio sutrikimus, ekstremalius orų reiškinius ir socialinius sukrėtimus.

 Apskaičiuota, kad į Tamboros ugnikalnio išsiveržimą panašus išsiveržimas vien per pirmuosius metus gali padaryti daugiau kaip 3,6 trilijono JAV dolerių ekonominės žalos“, - pažymi autoriai.

Kito super išsiveržimo vieta išlieka nenuspėjama. Ypač didelį susirūpinimą kelia tokie vulkaniškai aktyvūs regionai kaip Indonezija ir Yellowstone'o nacionalinis parkas JAV.

Mokslininkai pažymi, kad nors laikinas atšalimas dėl ugnikalnių išsiveržimų gali pristabdyti planetos šildymą, Žemė galiausiai vėl grįš prie dabartinių klimato tendencijų. 

Tačiau nuostoliai gali būti pražūtingi.

Šaltinis: unian.net