Mokslininkai nufilmavo didžiulį kalmarą, kuris vandenyno gelmėse „vaikšto“ ilgomis galūnėmis

Tongos įdubos pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje esančios Tongos įdubos dugne įrengtomis kameromis užfiksuotas retas vaizdo įrašas, kuriame matyti stambiaplunksnis kalmaras, kurio lieknos galūnės tęsiasi kelis metrus, rodo naujas vaizdo įrašas.

Didžiagalviai kalmarai (Magnapinna) yra itin sunkiai aptinkama galvakojų moliuskų rūšis, kuriai taip pat priklauso aštuonkojai ir sepijos. 

Pasak organizacijos „Ocean Conservancy“, tai giliausiai mokslui žinoma kalmarų rūšis, išgyvenanti daugiau kaip 6100 metrų gylyje.

Naujoji filmuota medžiaga daryta 3 300 metrų gylyje po vandenyno paviršiumi. 

Mokslininkai kalmarą pastebėjo atsitiktinai tyrinėdami įdubą ir sako, kad tai buvo laimingas susitikimas.

„Visada tikimės pamatyti tokį gyvūną. 

Didelio kūno kalmarų aktyviai neieškotume, tai rūšis, kuri tikisi, kad mes atsitiktinai su jais susidursime“, - sakė filmuotą medžiagą surinkęs Vakarų Australijos universiteto profesorius ir giliavandenių žuvų tyrinėtojas Alanas Džeimisonas (Alan Jamieson), pranešė ‚Live Science‘.

Jis sakė, kad dauguma užfiksuotų didžiųjų kalmarų stebėjimų yra „atsitiktinė medžiaga, nufilmuota vykdant naftos ir dujų gavybos operacijas“.

Pasak jo, naujajame vaizdo įraše užfiksuoti kalmarai tikriausiai maitinosi arba bandė maitintis. 

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip gyvūnas lėtai eina jūros dugnu, o paskui staiga sustoja ir banguoja prie kūno pritvirtintais dideliais pelekais. 

Nors filmuotoje medžiagoje atrodo, kad kalmaras kažką traukia už savęs, greičiausiai jis tik bando atplėšti savo lipnius čiuptuvus nuo jūros dugno, paaiškino Džeimisonas.

Tyrėjai apskaičiavo, kad kalmaro kūno ilgis buvo 20-30 cm. 

Jo galūnės buvo kelis kartus ilgesnės ir atrodė „labai neproporcingos“, pažymėjo Džeimisonas. 

Mokslininkai mano, kad kalmarų ilgis, įskaitant galūnes, gali siekti iki 8 metrų.

Kodėl kalmarai turi tokias ilgas, verpstės formos galūnes, lieka paslaptis, sakė Džeimisonas, bet tai tikriausiai susiję su mityba. 

Didžiagalviai kalmarai yra vieninteliai žinomi kalmarai, gyvenantys 6 000-11 000 metrų gylyje, kur maisto trūksta ir jis dažniausiai gaunamas iš viršaus krintančių dalelių pavidalu.

Kad išspręstų šią paslaptį, mokslininkai pirmiausia turi daugiau sužinoti apie patį kalmarą.

„Gudrybė - nuolat filmuoti viską, kas vyksta, ir galiausiai, jei pasiseks, vienas iš jų pagerbs jus savo buvimu“, - sakė Džeimisonas (Jamieson).

Šaltinis: unian.net

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder