Mokslininkai prognozuoja, kad kiti stiprūs požeminiai smūgiai gali įvykti būtent šiose vietose, rašo "Euractiv".
Prognozė turėtų paskatinti valdžios institucijas pagalvoti apie tai, kaip išvengti pasekmių, panašių į tas, kurias sukėlė žemės drebėjimas šalies pietryčiuose.
Laikraštis primena, kad Stambulas yra didžiausias Turkijos didmiestis, kuriame gyvena 16 mln. žmonių.
Jis stovi netoli per visą šalį einančių lūžio linijų.
Per Turkiją eina kelios aktyvios lūžių linijos, todėl šalyje yra žemės drebėjimų pavojus.
Šiaurės Anatolijos lūžio atšaka eina per Marmuro jūrą į pietus nuo Stambulo.
1999 m. regione įvyko du žemės drebėjimai trijų mėnesių skirtumu, per kuriuos žuvo beveik 20 000 žmonių.
Jei Stambulą sukrėstų toks žemės drebėjimas kaip vasario mėnesį, jis sukeltų griūtį, todėl reikia dėti daugiau pastangų, kad jos būtų išvengta.
"Tai yra pramonės centras. Tokio stiprumo griūtis čia turėtų daug rimtesnių pasekmių, kurios lemtų šalies sunaikinimą", - sakė Stambulo savivaldybės generalinio sekretoriaus pavaduotojas Buğra Gökçe.
Jis pridūrė, kad šalies valdžios institucijos turėtų tai laikyti nacionalinio saugumo klausimu, nustatyti prioritetus ir skirti tam išteklių.
Ekspertai paragino vėl sutelkti dėmesį į didmiesčio pasirengimą dideliam žemės drebėjimui.
Faktas tas, kad Stambulas sparčiai urbanizavosi nuo 2000-ųjų pradžios, kuri prasidėjo valdant dabartiniam valstybės vadovui Recepui Tayyipui Erdoganui.
2018 m. vyriausybė visoje Turkijoje įvedė teritorijų planavimo amnestiją, kad įteisintų nelegalias statybas, kurios, kaip perspėja inžinieriai ir architektai, gali būti pavojingos.
Vyriausybė atmetė kritiką, kad ji nepaiso saugumo standartų, tačiau praėjusią savaitę Turkijos teisingumo ministras Bekiras Bozdagas pripažino, kad šalis nebeturėtų taikyti tokios amnestijos ir turėtų peržiūrėti sankcijas už standartų neatitinkančias statybas.
YouTube ekrano nuotr.
Žemės drebėjimas Turkijoje
Vasario 6 d. Turkijos pietryčiuose įvyko du stiprūs žemės drebėjimai.
Po jų toje teritorijoje įvyko daugiau kaip 11 400 pakartotinių smūgių.
Naujausiais duomenimis, nuo nelaimės nukentėjo daugiau kaip 45 000 žmonių.
Iš viso nuo stichijos tiesiogiai nukentėjo 14 mln. Turkijos piliečių, o 31 000 namų buvo sugriauti.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad nelaimė padarė apie 34 mlrd. dolerių tiesioginės žalos, tačiau bendros atstatymo išlaidos gali būti dvigubai didesnės.
Rašyti komentarą