Mokslininkai skelbia naujus katastrofos scenarijus: per pusę amžiaus jų skaičius sumažėjo perpus

O tai, kas tikrai blogai, yra tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais vabzdžiai, atrodo, pradėjo išnykti. Bent jau kai kurios rūšys, praneša mokslo naujienų portalas Earth.com.

Ilgalaikis mokslinis tyrimas, kuris prasidėjo dar 1970-aisiais, rodo įspūdingą bendros vabzdžių biomasės sumažėjimą – maždaug 50 %.

Julius Maximilian Würzburg universiteto (Vokietija) mokslininkai atliko didelio masto tyrimą 179 vietose Bavarijoje. Jų išvados pateikia baugų pasaulio vaizdą, kuriame vabzdžiai kovoja dėl išlikimo sparčiai kintančiomis gyvenimo sąlygomis.

Ypatingą susirūpinimą mokslininkams kelia bičių populiacijos mažėjimas, nes bitės yra svarbi daugelio augalų, įskaitant ir naudingųjų, gyvavimo ciklo grandis. 

Mokslininkai fiksuoja bičių įvairovės mažėjimą visose buveinėse, nuo miestų iki pievų. 

Tačiau jei miškuose bitės daugiau ar mažiau prisitaikė prie karščio ir išsaugojo savo populiacijas, miestuose situacija yra žymiai blogesnė. 

Miestų bičių populiacijos sumažėjo 65 %, o tai yra katastrofa miestų augalams, priklausantiems nuo vabzdžių apdulkinimo.

Projekto biologė dr. Kristina Ganuzza pažymėjo, kad čia akivaizdžiai lemiamą vaidmenį suvaidino nakties temperatūra, kuri miestuose yra žymiai aukštesnė nei laukinėje gamtoje. 

Tai reiškia, kad bitės negali išvengti karščio nei dieną, nei naktį, o tai joms tampa mirtina spąstais.

Žemės ūkiui pavojų kelia ne tik bičių, bet ir vabzdžių grobuonių, kurie kontroliuoja kenkėjų populiacijas, skaičiaus mažėjimas. Tyrėjai nustatė, kad situacija išlieka daugiau ar mažiau stabili ten, kur žemės ūkio paskirties žemė yra sumaišyta su natūraliais kraštovaizdžiais.

Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu derinti natūralias buveines miesto ir žemės ūkio teritorijose. Be žaliųjų koridorių vabzdžiai netenka ne tik savo namų, bet ir išlikimo galimybių.

Kai vabzdžiai išnyksta, pasekmės plinta tolyn. Bitės išnyksta, o gėlės lieka neapdulkinamos. Mažėja plėšrūnų populiacijos, o kenkėjai nekontroliuojamai dauginasi. 

Dėl to sutrinka maisto grandinės, o tai kelia grėsmę visų ekosistemų stabilumui.