Mokslininkai teigia, kad vidinis Žemės branduolys pakeitė sukimosi kryptį

Paprastai manoma, kad žiūrint iš šiaurės ašigalio branduolys, kaip ir likusi Žemės planetos dalis, sukasi prieš laikrodžio rodyklę.

Tačiau Pekino universiteto (Kinija) mokslininkai, išanalizavę pastarųjų 60 metų seisminių bangų duomenis, padarė išvadą, kad branduolio sukimasis sustojo maždaug 2009 m., o vėliau vėl prasidėjo priešinga kryptimi.

"Manome, kad branduolys Žemės paviršiaus atžvilgiu sukasi tai viena, tai kita kryptimi, tarsi sūpynės", - AFP sakė tyrimo autoriai Xiaodong Song ir Yi Yang.

Jie pridūrė, kad pilnas šio sūpynės ciklas (į vieną, o paskui į kitą pusę) trunka apie 70 metų.

Tyrėjų teigimu, paskutinis sukimosi pokytis prieš 2009 m. būtų įvykęs XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje, o kitas - XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje.

Vis dar daug diskutuojama apie Žemės branduolio prigimtį, nes surinkti informaciją apie jį itin sunku.

Išorinio branduolio kraštas su Žemės mantija susitinka maždaug 2890 km gylyje, ir manoma, kad šis išorinis branduolys sudarytas iš skystos geležies ir nikelio.

Vidinis branduolys prasideda maždaug 5 000 km gylyje po planetos paviršiumi ir, kaip manoma, yra sudarytas iš kietos geležies ir nikelio, nes didžiulis slėgis verčia metalo atomus susipakuoti.

Jis yra skystame išoriniame branduolyje ir, remiantis žemės drebėjimų sukeltų seisminių bangų analize, manoma, kad sukosi ta pačia kryptimi kaip ir likusi Žemės dalis.

Xiaodong Song ir Yi Yang ištyrė šias seismines bangas ir nustatė su jomis susijusį "laipsnišką vidinio branduolio apsisukimą atgal, kuris yra maždaug septynių dešimtmečių trukmės svyravimo dalis".

Jų straipsnis paskelbtas žurnale "Nature Geoscience".

"Tai labai atsargus tyrimas, kurį atliko puikūs mokslininkai, panaudoję daug duomenų, - sakė tyrime nedalyvavęs Pietų Kalifornijos universiteto seismologas Džonas Vidalis (John Vidale).

Tačiau jis pridūrė, kad "nė vienas iš esamų modelių iš tikrųjų gerai nepaaiškina visų turimų duomenų".

Kaip dažnai keičiasi vidinis Žemės branduolio sukimasis?

Vidalis pernai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad vidinis branduolys svyruoja kur kas greičiau - kryptis keičiasi maždaug kas šešerius metus, remiantis seisminiais dviejų branduolinių sprogimų, įvykusių septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje, duomenimis.

Kitas geofizikas, Australijos nacionalinio universiteto atstovas Hrvoje Tkalčičius (Hrvoje Tkalcic), mano, kad vidinio branduolio ciklas trunka apie 20-30 metų, o ne 70 metų, kaip siūloma šios savaitės tyrime, paskelbtame žurnale "Nature Geoscience".

Pekino universiteto mokslininkai savo straipsnyje teigia, kad šis svyravimas "sutampa su keleto kitų geofizinių stebėjimų pokyčiais", tokiais kaip dienų ilgumas ir Žemės magnetinio lauko pokyčiai.

"Šie stebėjimai liudija apie dinamišką Žemės sluoksnių sąveiką nuo giliausių vidinių sluoksnių iki paviršiaus, kurią galimai lemia gravitacinis ryšys ir kampinio momento mainai iš branduolio ir mantijos į paviršių", - rašo jie.

"Tikimės, kad mūsų tyrimai paskatins mokslininkus kurti ir išbandyti modelius, kuriuose Žemė traktuojama kaip integruota dinaminė sistema", - aiškina jie.