Moldovos prezidentė dėl galimos nesėkmės referendume dėl stojimo į ES kaltina kišimąsi

Jei tokia baigtis pasitvirtins, tai bus didelė nesėkmė M. Sandu, kuriai pavyko užimti aukščiausią vietą pirmajame tuo pat metu vykusių prezidento rinkimų ture, tačiau jos lauks sunkus antrasis turas.

Abu balsavimai laikomi svarbiu proeuropietiško Moldovos posūkio valdant M. Sandu išbandymu, tačiau juos nustelbė būgštavimai dėl Rusijos kišimosi vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.

Po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, M. Sandu, kuri 2020 m. įveikė Maskvos remiamą ligtolinį prezidentą, nutraukė ryšius su Maskva ir kreipėsi dėl Moldovos stojimo į ES.

Suskaičiavus 90 proc. balsų, referendume maždaug 53 proc. žmonių tarė „ne“, o beveik 47 proc. tarė „taip“, tačiau rezultatai dar gali keistis, kadangi skaičiuojami užsienyje atiduoti balsai.

M. Sandu pareiškė, kad Moldova „šiandien ir pastaraisiais mėnesiais“ susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją“, apkaltindama „nusikalstamas grupes, bendradarbiaujančias su užsienio jėgomis, priešiškomis mūsų nacionaliniams interesams“.

Kaip rodo daliniai rezultatai, prezidento rinkimuose M. Sandu gavo 38 proc. balsų ir antrajame ture lapkričio 3 d. susigrums su savo pagrindiniu varžovu Alexandru Stoianoglo‘u. Skaičiuojama, kad buvęs prokuroras, kurį remia prorusiški socialistai, surinko daugiau balsų, nei tikėtasi – 28 proc.