Tyrimo duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius, pasaulinei temperatūrai pakilus iki rekordinio lygio, visame pasaulyje padažnėjo stichinių nelaimių intensyvumas - nuo užsitęsusių sausrų iki stiprių potvynių.
Pagrindinis tyrimo autorius, NASA hidrologas Matthew Rodellas nagrinėjo 20 metų (nuo 2002 iki 2021 m.) palydovinius duomenis ir analizavo meteorologinių nelaimių dydį, trukmę ir sunkumą - kiek jos yra drėgnesnės ar sausesnės nei įprastai.
Tyrimo metu nustatyti 505 ekstremalūs drėgni ir 551 ekstremalus sausringas reiškinys.
Apie 70 % jų truko šešis mėnesius ar trumpiau, o apie 10 % - ilgiau nei metus.
Mokslininkai nustatė, kad šių ekstremalių įvykių intensyvumas ir dažnumas padidėjo nuo 2015 m., kai prasidėjo rekordiškai šiltų metų tendencija.
"Pasauliui šylant, matysime didesnį visų drėgnų ir sausų reiškinių intensyvumą visame pasaulyje, o tai reiškia, kad jie bus dažnesni, didesni ir apskritai smarkesni", - sakė mokslininkas.
JT mokslininkai taip pat neseniai padarė išvadą, kad keičiantis klimatui, sausros, kurios anksčiau pasitaikydavo maždaug kartą per 10 metų, dabar pasitaiko 70 proc. dažniau, o smarkios liūtys, kurios anksčiau pasitaikydavo kartą per 10 metų, dabar pasitaiko 30 proc. dažniau.
Mokslininkai prognozuoja, kad vidutinės temperatūros kilimas Žemėje gali būti pražūtingas žmonijai.
Rašyti komentarą