Ketvirtadienį Rusija smogė Ukrainos Dnipro miestui – pasak prezidento Vladimiro Putino, tai buvo naujosios raketos „Orešnik“ bandymas.
V. Putino teigimu, raketos ataka buvo atsakas į Ukrainos vykdomą Rusijos apšaudymą JAV ir Jungtinės Karalystės perduotais ginklais.
Kremliaus vadovas perspėjo, kad Maskva jaučiasi „turinti teisę“ smogti kariniams objektams šalyse, kurios leidžia Ukrainai naudoti savo ginklus prieš Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį smūgį pavadino „naujausiu Rusijos beprotybės protrūkiu“ ir paprašė pagalbos atnaujinant oro gynybos sistemas, kad būtų galima atremti naują grėsmę.
Kyjivas sako, kad tikisi sulaukti „konkrečių ir reikšmingų rezultatų“ sušaukus NATO ir Ukrainos tarybos posėdį.
Tačiau NATO diplomatai ir pareigūnai nesitiki, kad antradienio popietę Briuselyje vyksiančios konsultacijos duos kokių nors svarbių rezultatų.
Daugiausia, ko tikimasi, tai pakartoti ankstesnę NATO poziciją, kad nauja Maskvos ginkluotė „neatgrasys NATO sąjungininkų nuo paramos Ukrainai“.
Susitikimas „suteiks galimybę aptarti dabartinę saugumo situaciją Ukrainoje, taip pat bus surengtas pasitarimas su Ukrainos pareigūnais vaizdo ryšiu“, – sakė vienas NATO pareigūnas.
Įtampa dėl Ukrainos didėja, kai po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV, galingiausioje NATO šalyje, ėmė kilti klausimų dėl Vakarų paramos ateities.
D. Trumpas suabejojo, ar Vašingtonas ir toliau teiks didžiulę karinę pagalbą Kyjivui, ir pažadėjo greitai pasiekti taikos susitarimą.
„Neįsivaizduoju, kad Jungtinės Valstijos būtų suinteresuotos leisti Putinui iš tų galimų derybų išeiti nugalėtoju“, – pirmadienį sakė NATO vyresnysis vadas Robas Baueris.
Pavargę Ukrainos kariai mūšio lauke stengiasi stabdyti Rusijos pajėgų skverbimąsi šalies rytuose.
NATO ir Ukraina 2023 metais įsteigė jungtinę tarybą, kuri leidžia Kyjivui šaukti susitikimus su Aljansu, kai jis mano esant reikalinga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą