NATO šalys patvirtino didžiausią nuo Šaltojo karo gynybos išlaidų padidinimą ir pažadėjo remti Ukrainą

Aljanso šalių pareiškime neminimas karas Ukrainoje, tačiau teigiama, kad Rusija kelia „ilgalaikę grėsmę euroatlantinei saugumui“.

Siekiant atsilaikyti prieš šią grėsmę, jos įsipareigojo iki 2035 m. padidinti metines išlaidas gynybai nuo dabartinių 2 % iki 5 % BVP. 2 % tikslas buvo priimtas 2014 m., kai Vladimiras Putinas organizavo Krymo aneksiją ir separatistų rankomis pradėjo karą rytinėje Ukrainoje. 

Tačiau dabar, kai Ukrainoje jau ketvirtus metus vyksta karas, o Vakarai prognozuoja, kad Putinas per kelerius metus gali įsitraukti į karinį konfliktą su NATO šalimis, aljansas turi didinti išlaidas iki Šaltojo karo laikų lygio.

Siekiant padidinti asignavimus ir patvirtinti vienybę kolektyvinės gynybos klausimu pagal NATO statuto 5 straipsnį, galutinė deklaracija buvo sutrumpinta beveik 13 kartų, palyginti su praėjusių metų viršūnių susitikimo komunikatu – nuo daugiau nei 5000 žodžių iki 427. 

Joje neminima Rusijos agresija prieš Ukrainą (atsižvelgiant į santūresnę JAV administracijos poziciją šiuo klausimu) ir pažadas priimti Ukrainą į NATO, kaip buvo ankstesniuose pareiškimuose. 

Tačiau aljansas pasirengęs toliau teikti Kijevui karinę pagalbą, įskaitant atitinkamas sumas į savo gynybos išlaidų sąmatą.

Deklaracijoje teigiama:

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Kiras Starmeris po viršūnių susitikimo pareiškė, kad NATO pozicija Ukrainos klausimu nepasikeitė: „Per pastarųjų dienų pokalbius su [aljanso šalių] lyderiais matyti realus ryžtas: dabar pats laikas vėl priversti Putiną sėsti prie derybų stalo dėl besąlygiško ugnies nutraukimo“. 

Tačiau apie jokius sprendimus šiuo klausimu viešai nebuvo paskelbta. 

Trampas uždarame susitikime su kitų šalių lyderiais sakė, kad situacija Ukrainoje „visiškai išėjo iš po kontrolės“ ir reikia kažką daryti, pranešė apie tai žinantis asmuo „Bloomberg“.

Dar keliaudamas į viršūnių susitikimą, Trampas dviprasmiškai išsireiškė apie savo pasirengimą garantuoti karinę pagalbą sąjungininkams, jei jie bus užpulti. 

Savo lėktuve jis atsakė žurnalistams į klausimą apie JAV įsipareigojimą laikytis 5 straipsnio nuostatų: „Tai priklauso nuo jūsų apibrėžimo. Yra daug 5 straipsnio apibrėžimų. Jūs tai žinote, tiesa? 

Bet aš esu įsipareigojęs būti jų [NATO sąjungininkų] draugais“.

Po susitikimo Hagoje Trampas žurnalistams pareiškė: „Aš palaikau jį [5 straipsnį]. Todėl aš čia esu“. 

Per spaudos konferenciją jis gausiai dalijosi tokiais pareiškimais kaip „NATO viršūnių susitikimas – didžiulis sėkmė“ ir „grandiozinis NATO viršūnių susitikimas“.

Gynybos išlaidos bus paskirstytos dviem kategorijomis:

ne mažiau kaip 3,5 % BVP per metus „pagrindiniams gynybos poreikiams patenkinti ir NATO karinio potencialo tikslams pasiekti“ (pateikiant metinius planus);

iki 1,5 % BVP per metus, visų pirma „kritinės svarbos infrastruktūros, tinklų apsaugai, gyventojų pasirengimui ir atsparumui užtikrinti, inovacijoms skatinti ir gynybos pramonės bazei stiprinti“.

Išlaidų dinamika ir santykis bus peržiūrėti 2029 m., atsižvelgiant į strateginę padėtį ir atnaujintus tikslinius rodiklius. 

To reikalavo kai kurios šalys, teigdamos, kad po penkerių metų poreikiai gali pasikeisti. 

Tarp jų – Ispanija, kurios vyriausybė atsisakė skirti daugiau kaip 2,1 % BVP, bet pažadėjo vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal NATO.

Šaltinis: moscowtimes