Netoli Omano krantų bręsta ekologinė katastrofa – iš tanklaivio liejasi nafta

Viena jūrų saugumo įmonė naujienų agentūrai AFP nurodė, kad laive nugriaudėjo sprogimai, tačiau jų priežastis lieka neaiški.

Nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą pradžios Rusija, siekdama apeiti Vakarų sankcijas, suformavo laivyną iš senų laivų-vaiduoklių, kurių savininkai yra neaiškūs, o ekspertai teigia, kad dėl prastos savo būklės jie kelia didelę naftos išsiliejimo riziką.

Naujienų agentūros AFP patvirtintuose palydoviniuose vaizduose matyti, kaip manoma, naftos dėmė, plintanti iš laivo, kuris jau daugiau nei mėnesį yra įstrigęs ant seklumos netoli al Kiblijaho salos, esančios prie pietinės Omano pakrantės.

Ji yra toli nuo Hormuzo sąsiaurio, kuriame per karą Artimuosiuose Rytuose būdavo nuolat puldinėjami tanklaiviai.

„Kadangi, atrodo, nafta ir toliau liejasi, o laivas ant seklumos įstrigęs sudėtingoje vietovėje, pavojus, kad įvyks dar didesnė ekologinė katastrofa, tebėra didelis“, – naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos „Greenpeace“ atstovė Nina Noelle.

Ji įspėjo apie „sunkias ir ilgalaikes“ pasekmes.

Organizacijos „Greenpeace“ teigimu, remiantis jos išnagrinėtais palydoviniais vaizdais, naftos dėmė, kurios plotas liepos 24 d. sudarė 20 kvadratinių kilometrų, išsiplėtė ir, kaip manoma, rugpjūčio 4 d. dengia 600 kvadratinių kilometrų teritoriją.

Tokį patį naftos dėmės dydžio įvertinimą pateikė ir viešai prieinamų aplinkos duomenų tyrėjas Wimas Zwijnenburgas iš Olandijos taikos organizacijos PAX.

Agentūros „Kpler“ duomenys parodė, kad į tanklaivį „Caroline Bezengi“, kuris, kaip manoma, ir yra tas laivas, iš kurio prie Omano krantų liejasi nafta, gegužės 11 d. Rusijos Juodosios jūros Šešchario terminale buvo pakrautas milijonas barelių mazuto.

Kai po mėnesio buvo užfiksuotas paskutinis jo signalas, nafta vis dar buvo laive.

Grėsmė žūklei ir biologinei įvairovei

Atrodo, kad naftos dėmės apėmė didelius salos pakrantės ruožus, o „naujos dėmės driekiasi toli į jūrą, dar labiau teršdamos šią saugomą jūrinę ekosistemą ir jai kenkdamos“, – sakė N. Noelle.

W. Zwijnenburgas pridūrė, kad „laivui visiškai skilus regione gali kilti ekologinė katastrofa, turėsianti poveikį tiek Omano žvejų bendruomenių gyvenimui, tiek platesnei jūrų ir salų biologinei įvairovei“.

Praėjusiais metais Omanas aplink al Halanijato salų, tarp kurių yra ir al Kiblijaho sala, įkūrė jūrinį rezervatą, kuriame veisiasi įvairių rūšių jūriniai gyvūnai, įskaitant retus jūrų vėžlius.

Tarptautinė jūrų organizacija naujienų agentūrai AFP pranešė, kad „šiuo metu teikia pagalbą Omanui“, tačiau daugiau informacijos apie šį incidentą nepateikė.

Omanas į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti šią informaciją neatsakė.

„Nafta Halanijato salose kelia grėsmę koralų rifams, jūrinių žolių pievoms ir pakrančių buveinėms, kuriose gyvena nykstantys jūrų vėžliai, migruojantys jūriniai paukščiai ir jūriniai žinduoliai“, – sakė N. Noelle.

Ji pridūrė, kad vėžliai paplūdimyje įsirengia lizdus ir deda kiaušinius, salose veisiasi daugybė jūrinių paukščių, o aplinkiniuose vandenyse gyvena reti Arabijos jūros kuprotieji banginiai.

„Net ir palyginti nedidelės naftos dėmės jūrų nuosėdose gali išlikti metų metus, keldamos grėsmę šios saugomos jūrinės ekosistemos ekologiniam atsparumui“, – paaiškino ji.

Šešėlinis laivynas

Vasario mėnesį Jungtinė Karalystė dėl įtariamo dalyvavimo gabenant naftą iš Rusijos laivui „Caroline Bezengi“ įvedė sankcijas.

Naftos eksportas užtikrina gyvybiškai svarbias pajamas sunkumų patiriančiai Rusijos ekonomikai.

Jūrų saugumo įmonė „Vanguard Tech“ agentūrai AFP pranešė, kad birželio 6 d. laivą sudrebino trys sprogimai, po kurių buvo užtvindyti keli skyriai, įskaitant vairo mechanizmo skyrių ir siurblinę.

Nėra aišku, kas sukėlė sprogimus ir ar laivas buvo užpultas.

Pasak įmonės „Vanguard Tech“, pagrindinis variklis ir vairo mechanizmas „buvo išvesti iš rikiuotės“, tačiau įgulos nariai nenukentėjo.

Remiantis naujienų agentūros AFP peržiūrėtais laivų sekimo tinklalapių duomenimis, paskutinį radijo signalą laivas išsiuntė birželio 11 d., plaukdamas prie Jemeno krantų.

Naujienų agentūros AFP išnagrinėtos Europos programos „Copernicus“ palydovinės nuotraukos rodo, kad laivas prie al Kiblijaho salos ant seklumos užplaukė birželio 18–23 d.

Savo dydžiu, forma ir denio spalva jis atitinka laivą „Caroline Bezengi“, kurio palydovinės nuotraukos buvo padarytos prieš laivui išjungiant savo atsakiklio signalą.

Pasak N. Noelle, „Caroline Bezengi“ – tai pavyzdys, iliustruojantis „rimtą pavojų aplinkai“, kurį kelia Rusijos „vaiduoklių laivynas“.

„Sankcijos apeinamos naudojant senus ir prastai prižiūrimus tanklaivius, o tai kelia grėsmę pakrantėms ir jūrų ekosistemoms“, – sakė ji.