Tačiau jo žmona, vis dar sveikstanti po plaučių persodinimo operacijos, ceremonijoje dalyvauti negalėjo.
Ceremoninę uniformą vilkintis 53-ejų Hokonas, karaliumi tapęs penktadienio rytą mirus jo 89-erių tėvui karaliui Haraldui V, prisiekė laikytis šalies Konstitucijos.
Pagal ją Norvegijos karališkosios šeimos funkcijos daugiausia yra simbolinės.
„Pasižadu ir prisiekiu valdyti Norvegijos Karalystę pagal jos Konstituciją ir įstatymus. Tepadeda man Dievas – visagalis ir visažinis“, – pagrindinėje parlamento posėdžių salėje prisiekė Hokonas VIII.
Hokono žmona karalienė Mette Marit (53 m.) ceremonijoje nedalyvavo, nes vis dar sveiksta po birželio 17 d. atliktos plaučių persodinimo operacijos.
Oslo universitetinės ligoninės Plaučių ligų skyriaus vadovas Are Holmas karališkųjų rūmų paskelbtame pareiškime teigė, kad komplikacijos po transplantacijos nėra „neįprastos“.
„Po operacijos karalienei komplikacijų kilo jau kelis kartus, taip pat ir šiandien. Todėl karalienę būtina stebėti visą dieną.
Dėl šios priežasties karalienė, deja, negalės dalyvauti priesaikos ceremonijoje“, – sakė A. Holmas.
Vyriausia poros dukra, 22-ejų Ingrid Alexandra, dabar tapusi sosto įpėdine, tėvo prisaikdinimo ceremonijoje dalyvavo.
Ji taip pat turėjo prisiekti, tačiau priesaiką turėjo duoti raštu Karališkuosiuose rūmuose.
Hokonas ir parlamento nariai taip pat tylos minute pagerbė Haraldą.
Haraldo laidotuvės vyks rugsėjo 9 d. Oslo katedroje. Vėliau jis bus palaidotas karališkajame mauzoliejuje Norvegijos sostinės Akershuso tvirtovėje.
Iki dienos prieš laidotuves visuomenė galės atsisveikinti su Haraldu, kurio palaikai pašarvoti rūmų koplyčioje.
Visuomenės parama monarchijai auga
Velionis monarchas mirė Oslo universitetinėje ligoninėje, kur buvo gydomas dėl hemolizinės anemijos – ligos, kurią sukelia neįprastai greitas raudonųjų kraujo kūnelių irimas.
Paskutiniais gyvenimo metais Haraldas turėjo vis daugiau sveikatos problemų, todėl jam teko sumažinti oficialių pareigų apimtį, tačiau jis visada atmesdavo galimybę atsisakyti sosto.
Atviros ir tolerantiškos Norvegijos simboliu plačiai laikytas Haraldas turėjo didžiulį visuomenės palaikymą, nors paskutiniu jo 35 metus trukusio valdymo laikotarpiu karališkąją šeimą lydėjo virtinė skandalų
Antradienį visuomeninio transliuotojo NRK paskelbta apklausa parodė, kad po Haraldo mirties parama monarchijai aiškiai išaugo.
Savaitgalį atliktos apklausos duomenimis, monarchiją palaiko beveik trys iš keturių norvegų, arba 72 proc. apklaustųjų – 8 procentiniais punktais daugiau nei per ankstesnę apklausą gegužę.
Vasario mėnesį, karališkąją šeimą krečiant virtinei skandalų, parama monarchijai buvo smukusi iki žemiausio lygio, nors ir tada ją palaikė 60 proc. apklaustųjų.
Ypač daug dėmesio Mette Marit sulaukė dėl ryšių su mirusiu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu.
Jos sūnui iš ankstesnių santykių Mariui Borgui Hoiby šiuo metu skirtas namų areštas, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl ketverių metų laisvės atėmimo bausmės už du išžaginimus.
29-erių M. B. Hoiby galėjo aplankyti Haraldą ligoninėje jo mirties išvakarėse, o pirmadienį buvo tarp velionio karaliaus karstą į rūmų koplyčią atlydėjusių žmonių.
Jam taip pat leista dalyvauti laidotuvėse.
NRK apklausoje taip pat buvo vertinami karališkosios šeimos nariai, kuriai M. B. Hoiby oficialiai nepriklauso. Mette Marit gavo vieną žemiausių įvertinimų – 5,2 balo iš 10, o Hokonas – 8,8 balo.
Karalius Hokonas ir jo žmona nebus karūnuoti: Norvegija karūnavimo ceremonijų atsisakė dar 1908-aisiais.
Tačiau Hokonas, kaip anksčiau jo tėvas ir senelis, gali pasirinkti pašventinimo ceremoniją Trondheimo katedroje, kurioje 1814–1906 m. buvo karūnuojami Norvegijos monarchai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą