Nuo Antarktidos atitrūko didžiulis ledkalnis: mokslininkus šokiravo tai, ką rado po juo

Mokslininkai dirbo prie Antarktidos krantų, kai tai įvyko: sausio 13 d. milžiniškas maždaug 30 km ilgio ledkalnis atitrūko nuo ledo dangos ir atvėrė vandenyno dalį, kuri dešimtmečius nematė saulės šviesos.

Kaip rašo „The Washington Post“, mokslinių tyrimų laive „Falkor“ (taip pat) esanti komanda nusprendė ištirti jūros dugną naujai atsivėrusioje zonoje.

 Iki šiol nė vienas žmogus nebuvo tyrinėjęs šios jūros gelmių dalies.

„Tai vienas iš tų atvejų, kai metate viską, ką darote, - pasakojo ekspedicijos vyriausioji mokslininkė Patricija Esketė (Patricia Eskete).

Pažymima, kad iš pradžių lūkesčiai buvo menki - mokslininkai nemanė, kad po tokiu storu ledo sluoksniu gali būti gausi gyvybė.

Tačiau tai, ką komanda rado po ledkalniu, juos nustebino: milžiniški jūrų vorai, aštuonkojai, ledo žuvys, koralai ir kempinės, įskaitant vazos formos kempinę, kuriai gali būti keli šimtai metų. Tyrėjai mano, kad jiems pavyks aprašyti dešimtis naujų mokslui rūšių. Esquette sakė:

„Mes buvome tikrai nustebinti, kokia įvairi ir turtinga ekosistema ten yra“.

Šis atradimas ne tik patvirtina, kad gyvybė gali prasiskverbti į atokiausius planetos kampelius, net po dreifuojančiais ledynais, bet ir suteikia svarbų mokslinį pagrindą suprasti, kaip gali keistis giliavandenės ekosistemos dėl visuotinio atšilimo.

„Jie atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir sugebėjo pamatyti visą ekosistemą“, - sakė tyrimą parėmusio ne pelno siekiančio Šmito vandenyno instituto vadovė Džotika Virmani (Jyotika Virmani).

Per maždaug mėnesį trukusią ekspediciją tyrėjai nuotoliniu būdu valdomu automobiliu filmavo, fotografavo ir rinko mėginius nuo dugno giliausiose zonose prie Antarktidos krantų.

Komanda taip pat tyrinėjo atokias Bellingshauzeno jūros sritis, esančias toliau nuo ledo dangos. 

Tarp galimų naujų rūšių yra vėžiagyvių, jūros sraigių, kirmėlių ir žuvų.

 

 

Norint patvirtinti naujų rūšių atradimą, prireiks kelių mėnesių laboratorinių tyrimų.

 Nuo praėjusių metų ekspedicijos prie Čilės krantų to paties instituto mokslininkai aprašė daugiau kaip 70 naujų rūšių, tarp jų - anksčiau mokslui nežinomų krabų eremitų ir jūros sraigių.

Įdomu tai, kad Antarktidos atveju didžiausia paslaptis yra ne koks nors konkretus padaras, o visa ekosistema: kaip tokia gausi gyvybė apskritai gali egzistuoti po tokiu milžinišku ledo sluoksniu.

„Kitose vandenyno dalyse fotosintezę gebantys vykdyti organizmai teikia maistą jūros dugno gyventojams - jų liekanos nusėda ant dugno. Tačiau po tamsiu Antarktidos ledu taip neatsitinka“, - teigiama straipsnyje.

Atrodo, kad maistines medžiagas atneša vandenyno srovės, ledynų tirpsmo vanduo ar kiti dar ne iki galo išaiškinti šaltiniai. Virmani pažymėjo:

„Dėl šio atradimo tai tapo labai svarbia mokslinių tyrimų sritimi“.

Tyrinėjant Antarktidą

Mokslininkai užfiksavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vandenyno dugnu šliaužiantis milžiniškas giliavandenis voras, kuris atskleidžia daugiau šviesos apie povandeninių vorų įvairovę. 

Mokslininkai iš Šmito okeanologijos instituto pastebėjo vakarienės lėkštės dydžio jūrų vorą maždaug 2 km po lediniais paviršiniais vandenimis Pietų Sandvičo salose, vulkaninės kilmės salų grandinėje netoli Antarktidos.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.