Nuo Kaliningrado iki Špicbergeno: 5 scenarijai, kaip Putinas gali smogti NATO

Nors Rusija patiria didžiulius nuostolius technika bei gyvąja jėga, o jos ekonomika pajungta karo reikmėms, V. Putinas neketina trauktis.

Iš Kremliaus perspektyvos padėtis atrodo valdoma: vidinės opozicijos beveik neliko, visuomenė pasiduoda propagandai, o ekonomika, atlaikiusi pirmąjį sankcijų smūgį, randa būdų veikti padedant Kinijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. 

Suvokdamas tam tikras Vakarų aljanso vidines įtampas bei diskusijas dėl JAV vaidmens Europoje, Putinas gali įžvelgti galimybę patikrinti 5-ojo NATO straipsnio veikimą praktikoje.

Penki Rusijos puolimo scenarijai: nuo didžiausios iki mažiausios rizikos

Atlanto tarybos eksperto Richardo Hookerio parengtoje ataskaitoje išskiriami penki galimi scenarijai, kuriais Rusija galėtų smogti NATO teritorijoje:

Sausumos koridorius į Kaliningradą (aukščiausia rizika): Rusijos pajėgos iš Baltarusijos teritorijos per Lietuvą bando prasiveržti iki Kaliningrado srities. Tai atkirstų Baltijos šalis nuo likusios Europos, tačiau beveik neabejotinai įtrauktų Lenkijos kariuomenę, todėl rizika Maskvai yra itin didelė.

Švedijos Gotlando salos užėmimas (vidutiniškai aukšta rizika): Baltijos jūros centre esančios salos perėmimas leistų Rusijai blokuoti NATO jūrų bei oro kelius ir kelti tiesioginę grėsmę Stokholmui.

Hibridinis karas Rytų Estijoje (vidutinė rizika): Narvos regione, kur gyvena daug rusakalbių, Maskva galėtų panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ bei agentūrą, sukeldama riaušes ir paskelbdama „liaudies respubliką“ pagal 2014 m. scenarijų.

Žaibiškas smūgis Suomijos Alandų saloms (vidutiniškai žema rizika): Demilitarizuoto archipelago užėmimas iš jūros suteiktų Kremliui svarbių praėjimų kontrolę ir smogtų naujai NATO narei.

„Šaltoji spąstų“ operacija Špicbergene (labiausiai tikėtinas scenarijus): Norvegijai priklausančiame, tačiau demilitarizuotame Arkties archipelage Rusija jau turi savo atstovus (Barencburgo gyvenvietėje). Perėmusi kontrolę per diversijas ir greitą jūrų pėstininkų išlaipinimą, Maskva galėtų iškelti ultimatumą. Jei NATO neatsakytų karine jėga, 5-asis straipsnis prarastų prasmę, o pats aljansas patirtų triuškinamą strateginį smūgį.

Ekspertai pabrėžia, kad bet koks NATO delsimas ar apribojimas tik sankcijomis tiesioginio užpuolimo atveju taptų būtent tuo sprendimu, kurio siekia Kremlius.

Šaltinis: unian.net