Nutekinti Pentagono dokumentai atskleidžia, kaip JAV žvalgybos pareigūnai stebi Kiniją

Pastarąsias savaites internete nutekėjusių itin slaptų Pentagono dokumentų rinkinys, kuris akivaizdžiai tapo dideliu saugumo pažeidimu, atskleidžia Amerikos žvalgybos duomenų rinkimą apie pagrindinius partnerius, priešininkus ir konkurentus, įskaitant Kiniją.

Daugelis dokumentų susiję su mūšio lauku Ukrainoje ir Rusijos karo veiksmais, o kai kurie rodo, kokiu mastu Jungtinės Valstijos įsiskverbė į Rusijos gynybos ministeriją ir Rusijos samdinių organizaciją "Wagner Group".

Tačiau saujelė dokumentų, kuriuose pateikiama tik momentinė JAV žvalgybos duomenų rinkimo apžvalga, taip pat rodo kai kuriuos gynybos pareigūnų renkamus duomenis apie Kiniją - šalį, kurią Vašingtonas laiko "rimčiausiu ilgalaikiu iššūkiu tarptautinei tvarkai".

CNN peržiūrėjo 53 nutekintus dokumentus, kurie, atrodo, buvo parengti nuo vasario vidurio iki kovo pradžios.

Daugelis dokumentų, kurie, pasak JAV pareigūnų, yra autentiški, buvo pažymėti ženklais, rodančiais, kad juos parengė Jungtinio štabo žvalgybos padalinys, vadinamas J2, ir atrodo, kad tai yra informaciniai dokumentai.

CNN peržiūrėtuose dokumentuose daugiau nuorodų į Rusijos, o ne Kinijos veiklą, tačiau juose esama įžvalgų apie JAV žvalgybos informacijos rinkimą apie Pekino veiklą, ypač atsižvelgiant į JAV susirūpinimą dėl galimo Kinijos dalyvavimo kare Ukrainoje.
Kinija ir Ukraina

Vienas iš svarbiausių Kinijos paminėjimų žvalgybinėje informacijoje yra susijęs su ilgalaikiu JAV susirūpinimu, kad Kinija - artima Rusijos strateginė partnerė - teiks paramą Kremliaus karo veiksmams Ukrainoje.

Vieno dokumento įraše teigiama, kad Kinija gali pasinaudoti Ukrainos smūgiais taikiniams Rusijos gilumoje "kaip galimybe pavaizduoti NATO agresoriumi ir gali padidinti savo pagalbą Rusijai, jei manys, kad išpuoliai buvo reikšmingi".

"Kinija reaguotų griežčiau ir greičiausiai padidintų materialinių priemonių, kurias ji pasirengusi teikti Rusijai, mastą ir apimtį, jei Ukrainos smūgiai smogtų didelės strateginės vertės vietovei arba, atrodo, būtų nukreipti prieš aukštus Rusijos vadovus", - sakoma dokumente.

Reikšmingą Ukrainos ataką, kuriai būtų panaudoti JAV ar NATO narių ginklai, Pekinas tikriausiai vertintų kaip "rodančią, kad Vašingtonas yra tiesiogiai atsakingas už konflikto eskalavimą", ir galbūt galėtų būti "dar vienu pateisinimu Kinijai teikti Rusijai mirtiną pagalbą", sakoma dokumente.

JAV pareigūnai ne kartą viešai perspėjo Pekiną neteikti Rusijai pagalbos jos karo veiksmams, o anksčiau šiais metais pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę teikti Kremliui mirtiną pagalbą.

JAV ir jų sąjungininkės nesakė, kad Kinija tiekė tokią pagalbą, o Pekinas šį teiginį neigė. Tačiau per pastaruosius metus jis sustiprino ekonominius ryšius su Rusija. CNN kreipėsi į Kinijos užsienio reikalų ministeriją dėl komentarų.

JAV pareigūnai anksčiau yra komentavę, kad nenori suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų sistemų, nes baiminasi, kad Kijevas jas panaudos smūgiams Rusijos viduje. Ukraina pažadėjo nenaudoti JAV suteiktų ginklų šiam tikslui.

Ukraina paprastai nekomentuoja klausimų apie savo dalyvavimą nedideliame skaičiuje išpuolių, kurie nuo karo pradžios buvo įvykdyti Rusijos teritorijoje arba Rusijos okupuotame Kryme.

Pekinas kol kas viešai nekomentavo dokumento nutekėjimo, tačiau apie jį šiek tiek rašė šalies žiniasklaida, įskaitant partijos ruporas "People's Daily" užsienio leidinio straipsnį.

"Pastaraisiais metais, nepaisant skandalų, susijusių su JAV vykdomu sąjungininkų sekimu, dėl kurių ne kartą kilo tarptautinės visuomenės pasipiktinimas, atrodo, kad JAV vis dar "nesustoja", - sakoma straipsnyje.
Žvalgybinė informacija apie Kiniją

Papildomos nuorodos į Kiniją dokumentuose rodo, kad JAV stebi Kinijos ginklų kūrimą ir karinio jūrų laivyno veiklą.

Viename iš jų pažymimas vasario 25 d. atliktas "tobulinamosios" DF-27, kuri jame apibūdinama kaip vidutinio nuotolio balistinių raketų klasės daugiafunkcinė hipergarsinė skraidyklė, skrydžio bandymas.

Dokumente teigiama, kad yra "didelė tikimybė", jog šis ginklas prasiskverbs pro JAV priešraketinę gynybą.

Ekspertų teigimu, hipergarsinio sklidimo raketos yra skirtos skristi daugiau nei penkis kartus didesniu nei garso greičiu ir gali manevruoti skrydžio metu, todėl jų beveik neįmanoma numušti. Manoma, kad Kinija turi vieną pažangiausių pasaulyje hipergarsinių ginklų kūrimo programų.

Kitame įraše pateikiamos pastabos apie neseniai vykusį Liaudies išlaisvinimo armijos karinio jūrų laivyno dislokavimą, kuris, kaip pažymima dokumente, buvo pirmasis atvejis, kai sraigtasparnius gabenantis šturmo laivas "Yushen LHA-31" buvo įtrauktas į išplėstinį teritorinį dislokavimą.

Kituose dokumentuose nurodoma, kad JAV, naudodamosi signalų žvalgybos priemonėmis, renka informaciją apie tai, kaip kitos šalys bendrauja su Kinija.

Signalų žvalgyba apima perimtus pranešimus ir Nacionalinė saugumo agentūra ją apibrėžia plačiai: "žvalgybinė informacija, gaunama iš elektroninių signalų ir sistemų, kurias naudoja užsienio taikiniai, pavyzdžiui, ryšių sistemos, radarai ir ginklų sistemos".

Viename signalinės žvalgybos ataskaitai priskiriamame dokumente teigiama, kad Jordanijos užsienio reikalų ministerija vasario pabaigoje planavo patikinti Pekiną dėl savo suinteresuotumo tęsti ekonominius santykius po to, kai Pekinas, kaip pranešama, pasiskundė, kad Kinijos bendrovės nedalyvauja šalies 5G tinklo diegime.

Kitame pranešime teigiama, kad Nikaragva derasi su Kinijos bendrove dėl giliavandenio uosto statybos Karibų jūros pakrantėje, ir ši informacija priskiriama signalų žvalgybai.

Trumpojoje informacijoje taip pat buvo teigiama, nenurodant šaltinio, kad Nikaragva "tikriausiai svarstytų galimybę pasiūlyti Pekinui prieigą prie jūrų laivyno mainais į ekonomines investicijas".

Joje priduriama, kad Kinija nėra pareiškusi siekio įsigyti užjūrio bazių ar karinių prieigų šioje šalyje.

Teisingumo departamentas sakė, kad tiria, kaip dokumentai atsidūrė socialinės žiniasklaidos svetainėse.

JAV gynybos departamentas savaitgalį paskelbtame pareiškime teigė, kad "toliau tikrina ir vertina" dokumentų pagrįstumą, o kartu imasi "tarpžinybinių veiksmų", kad įvertintų jų poveikį JAV ir jos sąjungininkams bei partneriams.

Bradas Lendonas, CNN