Oleksijus Arestovičius: Ukraina gali skilti į dvi valstybes?

Ateitis - NATO bloke

Jungtinių Valstijų nuomone, apibendrinant Vilniaus susitikimą, galima teigti, kad Ukrainos prisijungimo prie Aljanso klausimas yra išspręstas. Tai, televizijos kanalo paskelbtame interviu pabrėžė JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas (Jake Sullivan).

„Komunikate mes nurodėme, kad Ukrainos ateitis yra NATO ir taškas. Jokių patikrų ar kokių nors derybų. Tai įvyks", - pareiškė jis.

Visgi D.Salivanas akcentavo, kad Ukrainai, kaip ir bet kuriai, bloko nare siekiančiai tapti valstybei, idant ji atitiktų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos standartus, būtina įgyvendinti demokratines reformas, todėl Kijevo dar laukia daug darbo.

Vilniuje liepos 11-12 dienomis vykusio NATO susitikimo metu Ukraina nesulaukė konkrečių stojimo pasiūlymų. Vietoje jų, pasak bloko generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo (Jens Stoltenberg), dabartinės narės Ukrainos pusėn žengė tris didelius žingsnius: buvo sutarta nereikalauti, kad Ukraina realizuotų narystei būtinų veiksmų planą, patvirtinta ilgalaikės karinės paramos Kijevui programa ir pritarta Ukrainos - NATO tarybos įkūrimui.

Taip pat buvo patikinta, kad kariaujanti šalis tikrai sulauks kvietimo, bet tik tuomet, kai visi sąjungininkai dėl to sutars ir bus išpildytos visos reikiamos sąlygos.

Gali tekti nusileisti

O štai buvęs Ukrainos prezidento biuro patarėjas O.Arestovičius išsakė prielaidą, kad greitesniam stojimui į NATO, Kijevui gali tekti palikti Rusijai 20 proc. šalies teritorijos.

Apie tai jis prabilo tiesioginio eterio su žurnaliste Julija Latynina metu. Taip pat jis neatmetė galimybės, kad Ukraina, kaip kadaise Vokietija, gali būti padalinta į dvi valstybes.

Priminęs, kad šiuo metu Kijevas kontroliuoja 80 proc. šalies teritorijos, O.Arestovičius teigė, jog būtent ta dalis gali tapti Aljanso nare. „Galiu pasakyti, kad tai yra super istorinė galimybė", - nurodė buvęs prezidento patarėjas.

Jis taip pat išsakė prielaidą, kad Ukraina gali būti padalinta Vokietijos pavyzdžiu. Po Antrojo pasaulinio karo minėtą valstybę pasidalino jį laimėję sąjungininkai ir taip susikūrė Vokietijos Federacinė Respublika bei Vokietijos Demokratinė Respublika. „Variantas VFR-VDR: VFR tampa Aljanso nare,

VDR pripažįstama Vokietijos teritorija, kurią mes būtinai susigrąžinsime, tačiau NATO garantijos jai negalioja", - savo poziciją paaiškino O.Arestovičius. Jo nuomone, tokia galimybė yra verta dėmesio.

Pasak jo, Ukraina minėtas teritorijas bandys susigrąžinti nekariniu būdu, kadangi bandant klausimą spręsti jėga, šalis praras 200 tūkst. suaugusių vyrų, kils pavojus jos genofondui ir bus visiškai sunaikinta ekonomika.

Analizuodamas dabartinę situaciją, jis pabrėžė, kad prieš Rusijos invaziją Vakarai buvo linkę atsisveikinti su Ukraina. Visgi, nepaisant to, ukrainiečių heroizmas leido jiems išgyventi pačias sunkiausias dienas ir tęsti kovą.

Heroizmo prireikė, nes 32 nepriklausomybės metus patys ukrainiečiai naikino savo ekonomiką ir nacionalinio saugumo sistemą.

Pasak O.Arestovičiaus, Ukraina perėjo į puolimą, bet ji yra visiškai priklausoma nuo partnerių, todėl galvojant apie planų realizavimą, būtina, kad jie visiškai sutaptų su partnerių planais.

Deja, jo teigimu, realybė yra tokia, kad jeigu šalis nori realizuoti planus, remdamasi savo nacionaliniais interesais, principais ir vertybėmis, ji turi pasirūpinti ekonomika, ir šio klausimo heroizmu išspręsti nepavyks.

„Norėdami išeiti iš šios padėties ir daugiau į ją nebepatekti, turime visiškai pakeisti požiūrį: sekdami Izraelio, Lenkijos ir Turkijos pavyzdžiu, privalome užsiimti sisteminiu ekonomikos atstatymu ir nacionalinio saugumo sistemos kūrimu remdamiesi savo jėgomis.

Turime sukurti tokią sistemą, kurioje norint išgyventi nebereikės heroizmo", - apibendrino O.Arestovičius.