Paaugliai dėl draudimo naudotis socialiniais tinklais padavė valdžią į teismą

Apeliuoja į pažeistas teises

Į Australijos Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi du penkiolikmečiai. Juos palaiko žmogaus teisių organizacija „Digital Freedom Project“. Ieškovų teigimu, Australijos valdžios priimtas įstatymas pažeidžia nepilnamečių teisę į informaciją ir laisvą komunikaciją. 

Teismas bylos turėtų imtis kitų metų vasarį. Iki to laiko įstatymas lieka galioti, o jo reikalavimų neužtikrinančioms technologijų bendrovėms gresia iki 50 mln. Australijos dolerių (apie 28,5 mln. eurų) siekiančios baudos.

„Procesai Australijoje turbūt dar labiau įsiūbuos viešojoje erdvėje jau kurį laiką girdimas ir matomas diskusijas dėl socialinių tinklų žalos nepilnamečiams. Kyla klausimas – ar siekiant šią žalą mažinti visiškas prieigos prie socialinių tinklų apribojimas yra proporcinga priemonė? 

Ar ji nepamina prigimtinės asmens teisės į informaciją, atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais socialiniai tinklai – ypač tarp nepilnamečių – yra vienas pagrindinių informacijos ir žinių šaltinių? Į šiuos klausimus turės atsakyti Australijos Aukščiausiasis Teismas, bet jie taip pat aktualūs ir mūsų visuomenei“, – sako P. Plikūnas.

ES ruošia dirvą naujam reguliavimui

Platesnės diskusijos šia tema Lietuvoje ir ES gali būti neišvengiamos. Siūlymų labiau kontroliuoti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir skaitmeninės komunikacijos priemonių jau yra. Europos Parlamentas lapkričio pabaigoje priėmė rezoliuciją, kuria siūloma nustatyti bendrą 16 metų amžiaus cenzą socialinių tinklų, vaizdo dalijimosi platformų ir net dirbtinio intelekto įrankių naudojimui. Visgi šioje rezoliucijojenumatoma galimybė 13–16 metų vaikams šiomis programomis naudotis su tėvų sutikimu. 

Siekdamas apsaugoti nepilnamečių privatumą elektroninėje erdvėje Europos Parlamentas taip pat ketina kovoti su priklausomybių vystymąsi skatinančiomis žalingomis socialinių tinklų platformų praktikomis, o taip pat uždrausti ES standartų neatitinkančias internetines svetaines ir programėles bei imtis aktyvių veiksmų ribojant įsitraukimą skatinančias (angl. persuasive) technologijas, pavyzdžiui, tikslines reklamas. 

Svarbu proporcingumo principas

Anot P. Plikūno, tokios iniciatyvos rodo, kad ES lygmeniu formuojasi naujas diskursas ir pagrindas potencialiam teisiniam reglamentavimui, kuris galėtų lemti realius ribojimus ir Lietuvoje. „Sorainen“ teisininko padėjėjo teigimu, šiame kontekste svarbu nepamiršti proporcingumo principo. Jis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar egzistuoja mažiau žmogaus teises ir laisves ribojančios alternatyvos, kurios leistų pasiekti to paties tikslo.

„Tokios priemonės galėtų apimti skaitmeninio raštingumo ugdymą, kuris padėtų vaikams kritiškai vertinti socialinių tinklų turinį ir saugiai naudotis technologijomis. Socialinių tinklų kompanijos taip pat galėtų būti įpareigotos pritaikyti savo algoritmus ir siūlomą turinį pagal vartotojų amžių. Tai būtų kompromisas tarp nepilnamečių apsaugos nuo jiems žalingo turinio ir teisės turėti laisvą prieigą prie informacijos šaltinių bei skleisti idėjas“, – pažymi P. Plikūnas.

Teisę į informaciją gina Lietuvos ir ES įstatymai

Pasak teisininko padėjėjo, visiškas socialinių tinklų draudimas nepilnamečiams būtų kraštutinė priemonė, kuri potencialiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pagrindinio šalies įstatymo 25 straipsnyje yra nuostata, įtvirtinanti žmogaus teisę į savo įsitikinimus ir laisvą jų raišką. 

Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad neturi būti kliudoma gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tuomet, kai tai yra būtina žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar ginti konstitucinei santvarkai. 

„Saviraiškos laisvės ir teisės į informaciją apsauga įtvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnyje. Jame nurodoma, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, valdžios institucijų netrukdomam gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. 

Žinoma, abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad teisė į informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama siekiant apsaugoti kitus asmenis – ypač vaikus. Visgi tokie ribojimai privalo būti proporcingi“, – pažymi P. Plikūnas. 

Anot teisininko padėjėjo, nepilnamečių apsauga socialiniuose tinkluose yra būtina, tačiau ji neturėtų virsti izoliavimu nuo informacijos ir visuomenės gyvenimo. Visiškas draudimas yra lengviausias, tačiau nebūtinai geriausias kelias. 

Dėl to, P. Plikūno teigimu, tikėtina, kad Australijos Aukščiausiasis Teismas sieks subalansuoti vaikų interesų apsaugą ir jų teisę į informaciją, pareikalaudamas peržiūrėti priimtus ribojimus. Bet kuriuo atveju Australijos atvejis gali suteikti vertingų pamokų ir kitų šalių įstatymų leidėjams.