Paramą Lietuvai dėl Kaliningrado tranzito išsako ir ukrainiečiai, ir rusai: gerai, kad Europoje yra maža šalis su dideliais „kiaušiniais“

Alfa.lt susisiekė su situaciją atidžiai stebinčiais ukrainiečiais ir rusų opozicijos atstovais, prašydama pakomentuoti, kaip ši situacija atrodo iš jų perspektyvos.

Aideras Muždabajevas (ukrainiečių žurnalistas, Krymo totorių televizijos vadovas): „Paklausiu paprastai: Lietuvai reikalinga ta geležinkelio atšaka nuo Baltarusijos iki Kaliningrado?

Jei ne – išardykite ją velniop! Surenkite Šaulių sąjungos talką ir išardykite. Kodėl jūs turite tai kentėti savo pačių žemėje?

Lietuvai būtų daugiau naudos, jei šios atšakos vietoje avys ar ožkos ganytųsi.

Bėgius galite priduoti į metalo laužą, o pabėgius sukūrenti elektrinėse. O Europos Komisija tegul eina velniop.

Lygiuokitės ne į ją, o į Jungtinę Karalystę.

Rusija atėmė iš Ukrainos Juodąją jūrą. Europa juk neatėmė Baltijos jūros iš Rusijos. Štai tegu jie ir plukdosi ar skraidinasi, ko jiems reikia Kaliningrade.

Lietuva visiškai neprivalo teikti Rusijai jokių paslaugų.“

Lietuvai būtų daugiau naudos, jei šios atšakos vietoje avys ar ožkos ganytųsi.

Eugenas Magda (ukrainiečių istorikas, apžvalgininkas): „Visų pirma, Lietuva vykdė ES sankcijų paketą.

Antra vertus, aš suprantu, kodėl Vokietija „stūmė“ kitokį EK išaiškinimą.

Be ekonominių priežasčių, yra dar ir istorinės – vokiečiai labai jautriai žiūri į visus su rytprūsiais susijusius klausimus.

Nė vienas vokiečių politikas nedrįs priimti sprendimo, dėl kurio gali būti apkaltintas revanšizmu.

Kas mane tikrai nustebino šioje situacijoje – tai, kad oficialusis Kyjivas niekaip neišsakė paramos Lietuvai. Lietuva konkrečiais veiksmais remia Ukrainą, o Kyjivas šį kartą nesurengė ministrų telefoninio pokalbio su Vilniumi.

Man teko girdėti versiją, kad pastarasis EK sprendimas yra susijęs su derybomis dėl ukrainietiškų grūdų eksporto. Šių grūdų negavę afrikiečiai gali užplūsti Prancūziją, Graikiją, Italiją ir kitas Europos šalis.

Lietuva žino, kas yra sovietai ir Rusija, todėl Vilniaus pozicija man visiškai suprantama. Ukrainos ir Lietuvos santykiai labai geri, mūsų šalys puikiai supranta viena kitą.

Tai, matyt, lemia ir bendra istorija, ir tai, kad mes visiškai neturime santykiams trukdančių nesutarimų.

Manau, kad lietuviai supranta okupantų neapykantą ir pavydą „gerai gyvenantiems“ ukrainiečiams, nors mes esame viena skurdžiausių Europos valstybių. Norėčiau, kad tai suvoktų ir vakarų europiečiai. Suvokti, kad Bučioje ir Irpinyje okupantai žmones žudė net ne dėl to, kad jie ukrainiečiai, o iš žvėriškos neapykantos. Europa turi suvokti, kad Rusija nesustos sunaikinusi Ukrainą.“

Kas mane tikrai nustebino šioje situacijoje – tai, kad oficialusis Kyjivas niekaip neišsakė paramos Lietuvai.

Viktoras Tregubovas (ukrainiečių politikas, karininkas): „Mes Ukrainoje džiaugiamės, kad ES yra tokia valstybė Lietuva, ir stebimės, kaip tokia maža šalis gali turėti tokius didelius „kiaušinius“. Ir tuo pat metu mums apmaudu, kad senosioms ES valstybėms turime aiškinti akivaizdžius dalykus.

Juk būtent jos turi didžiausią ekonominę galią ir poveikio svertus.

Deja, jie atmestiniausiai žiūri į Rusijos agresiją, o turėtų būti atvirkščiai.

Tegu jiems sunku atjausti tolimą Ukrainą, bet jie turi suvokti, kad Rusija kelia grėsmę visai Europai.

Vokietijoje žudomi iš Rusijos pabėgę disidentai, bet jos politikai atsisako tai matyti.

Tai – visiškai infantilus požiūris.

Ukraina ir Lietuva yra aiškūs pavyzdžiai, kad Rusiją galima sustabdyti, galima jai priešintis, tačiau vakarų europiečiai dažnai nenori matyti šių pavyzdžių, nenori jais sekti.

Jei kas nors kaltina Lietuvą „isterikavimu“, sakyčiau, kad kaip sykis kitos šalys elgiasi neadekvačiai, nuvertindamos grėsmes. Jos nesupranta agresoriaus psichologijos ir klaidingai mano, kad su juo galima susitarti, nors iš tiesų jis apsiramina tik gavęs atkirtį.“

Mes Ukrainoje džiaugiamės, kad ES yra tokia valstybė Lietuva, ir stebimės, kaip tokia maža šalis gali turėti tokius didelius „kiaušinius“.

Dmitrijus Savinas (rusų opozicijos veikėjas, istorikas ir publicistas): „Man susidarė įspūdis, kad EK sprendimas dėl tranzito tapo neoficialiu susitarimu, lydinčiu derybas dėl Ukrainos grūdų, be kurių iš tiesų gali kilti badas Vidurio Rytų ir Afrikos šalyse.

Rusija visada mėgino vaizduoti Baltijos šalis kaip neadekvačius rusofobus, bet iš tiesų jų pozicija Rusijos atžvilgiu yra visiškai pagrįsta. Kitos Europos šalys, atrodytų, jau taip pat turėtų suvokti, kad pasitikėti Rusija negalima.

Lietuva imasi ryžtingų veiksmų?

Na, ir ačiū Dievui! Kažkas ES turi tai daryti. Koks nors vokiečių biurokratas gal ir nesupranta, koks yra ryšys tarp pasipriešinimo Rusijai ir Europos saugumo. Gerai, kad tai supranta Lietuva.

Net ir lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos politinis elitas yra aktyvesnis, pasižymi globalesniu mąstymu. Galbūt taip yra dėl to, kad tik Lietuva turi gilias valstybingumo šaknis.

Lietuvoje buvo galingiausias antisovietinis pasipriešinimas ir net stipriausia vietinė komunistų partija, sugebėjusi sustabdyti masinę kolonizaciją iš Rytų.

Taigi, nenuostabu, kad Lietuva yra antirusiškos politikos lokomotyvas ir Lietuva nebijo naudotis ES ir NATO teikiamais instrumentais.

Galbūt tai kartais kažką erzina, bet tai daryti būtina. Man patiko Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu, patinka ir pasipriešinimas Rusijai.

Galbūt kažkuo teisūs kritikai, sakantys, kad Lietuva ne visada nuodugniai išanalizuoja ilgalaikius rezultatus ir skuba veikti, tačiau tai nereiškia, kad ji apskritai neteisi.“

Lietuva imasi ryžtingų veiksmų? Na, ir ačiū Dievui! Kažkas ES turi tai daryti.

Vladimiras Ratnikovas (rusų opozicijos aktyvistas): „Ribodama tranzitą, Lietuva pasielgė visiškai teisėtai kaip savo interesus ginanti suvereni valstybė.

Vilnius parodė, kad neketina nuolaidžiauti Maskvai, nes ši vertina nuolaidas išskirtinai kaip silpnumo apraišką. Vokietija ir Prancūzija, kaip matome, nusprendė eiti nuolaidžiavimo keliu.

Kritika, kad Lietuvos Vyriausybė nesuderina savo veiksmų su kitomis bendrijos narėmis, nėra visai pelnyta.

Kalbama apie krovinius, kurie keliauja būtent per Lietuvos – suverenios valstybės – teritoriją ir jų kontrolė pirmiausia yra Lietuvos apsisprendimo klausimas.

Tad sakyčiau, jog ES šiuo atveju neturėtų diktuoti Vilniui, kaip tvarkytis savo šalyje.

alfa.lt