Paskelbus Kinijos žemėlapį su aneksuota Rusijos sala, Kremlius "prarijo liežuvį"

Nė žodžio apie situaciją dėl šios savaitės pradžioje pristatyto žemėlapio per kasdienius pasitarimus nepasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tylėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova bei Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris anksčiau grasino branduoline apokaliptika visiems, kas kėsinsis į Rusijos teritorinį vientisumą.

Valstybės Dūmos deputatai, kurie savo asmeniniuose "Telegram" kanaluose ir per propagandinę televiziją siūlė numesti branduolines bombas ant Rusijai nedraugiškų šalių, kaip vienas prikando liežuvius.

Kinijos žemėlapis, reguliariai skelbiamas nuo 2006 m., sulaukė daugelio Azijos valstybių protestų, pažymi CNN. Filipinai pavadino jį "pažeidžiančiu tarptautinę teisę", nes jo teritoriniai vandenys Pietų Kinijos jūroje priskirti Kinijos jurisdikcijai.

Protestą pareiškė ir Malaizijos užsienio reikalų ministerija, kuri taip pat nustatė, kad jos vandenys žemėlapyje pažymėti kaip Kinijos.

Paaiškėjo, kad KLR teritorija yra Indijos Arunačal Pradešo valstija, o tai sukėlė Indijos užsienio reikalų ministerijos pyktį.

"Diplomatiniais kanalais pareiškėme griežtą protestą dėl Kinijos vadinamojo "standartinio žemėlapio", kuriame įtvirtintos pretenzijos į Indijos teritoriją", - sakė užsienio reikalų ministras Arindamas Bakchi.

Rugpjūčio 29 d. Kinijos valstybinė standartinių žemėlapių tarnyba pristatė 2023 m. geografinių žemėlapių rinkinį, kuriame Didžioji Ussurijos sala Amūro upėje pažymėta kaip Kinijos teritorija.

Pagal 2008 m. Rusijos ir Kinijos sutartį sala buvo padalinta abiem šalims. Naujajame oficialiame Kinijos žemėlapyje visa sala pažymėta kaip labiausiai į rytus nutolęs Kinijos teritorijos taškas.

Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad "žemėlapis sudarytas laikantis Kinijos ir kitų pasaulio šalių nacionalinių sienų projektavimo standartų".

Didžiosios Ussurijos salos plotas, priklausomai nuo vandens lygio upėje, yra nuo 327 iki 350 kvadratinių kilometrų.

Nuo XIX a. pradžios tarp Rusijos ir Kinijos ilgą laiką vyko kova dėl jos kontrolės, tačiau 1920-1930 m. salą "saugojo" sovietų kariuomenė.

Žlugus Sovietų Sąjungai, sala liko Rusijos jurisdikcijoje. Ypatingą interesą dėl šios teritorijos turėjo Kinija, kuri nuo 1964 m. ginčijosi dėl jos statuso.

Šaltinis: THE MOSCOW TIMES