Paskutinė taiki vasara Europoje: vokiečių istorikas pateikė nerimą keliančią prognozę
(44)Rusijos puolimas prieš Lietuvą galimas jau šį rudenį, interviu vokiečių leidiniui BILD sakė karo ekspertė, istorikė, Potsdamo universiteto profesorius Senke Naitzel.
Savo nuogąstavimus jis aiškino tuo, kad „saugumo situacija pasaulyje pasikeitė“ dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos.
„Matome, kad Rusija paskelbė didelio masto pratybas Baltarusijoje. Matome stiprią Baltijos šalių baimę, kad per šias pratybas Rusijos kariai gali kirsti sieną. Ir matome, kad galbūt NATO penktasis straipsnis, bent jau Jungtinėms Valstijoms, gali nustoti veikti. Atgrasymas silpnėja“, - pažymėjo istorikas.
Jis paminėjo keletą veiksnių, lemiančių, ar Europoje kils karas, įskaitant tai, „kaip apskritai reaguos NATO, kokį vaidmenį atliks D. Trumpas, kokį vaidmenį atliks europiečiai, ar taika Ukrainoje bus pasiekta kokia nors forma“. Jo nuomone, V. Putinas nepuls kitų Europos šalių tol, kol kariaus Ukrainoje.
Tuo pat metu G. Naitzelis sakė, kad Vokietija nėra pasiruošusi tokiam įvykiui, tačiau kalbama ne tik apie pinigus, bet ir apie kariuomenės reformą. Jis pažymėjo, kad reformos vyko, tačiau jos „galiausiai atsidūrė aklavietėje“, todėl kitas kancleris turi rimtai imtis ginkluotųjų pajėgų reformos.
„Nes Bundesvero reforma nebuvo viso kabineto projektas, o tik atskirų ministrų, kurie nedrįso apversti Bundesvero aukštyn kojomis, projektas... Kancleris, jei juo taps Merzas, turi pasakyti, kad tai yra mūsų vyriausybės projektas, tai yra mūsų prioritetas dabar! Transporto ministras, darbo ministras, statybos ministras taip pat turi prie to prisidėti. Juk Bundesveras yra neatsiejama infrastruktūros dalis“, - pabrėžė profesorius.
Jo teigimu, didžiausia problema yra šaudmenys: nuo 1990 m., anot jo, jų įsigyjama tiek, kiek reikia pratyboms, bet ne karui:
„Net Šaltojo karo metais amunicija buvo silpnoji vieta. Degalų užteko, karių užteko, buvo mobilizacijos planai. Bet dažniausiai šaudmenų būdavo tik 7-10 dienų“.
Istorikas pridūrė, kad į amunicijos kategoriją jis įtrauktų ir smogiamuosius dronus, kurių taip pat trūksta.
Pasak istoriko, žvalgyba taip pat taps problema, „jei JAV nutrauks žvalgybos paramą“.
„Turime per mažai palydovų... Mums taip pat reikia galingesnės priešlėktuvinės gynybos: kaip apsisaugoti nuo raketų, sraigtasparnių, lėktuvų?“ - pabrėžė ekspertas.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad europiečiai susitvarkys, jei JAV karo atveju neateis jiems į pagalbą, nors prieš tai europiečiai visada tikėjosi amerikiečių pagalbos.
„Prisiminkime karą Kosove: 75 proc. oro antskrydžių atliko JAV. Irake ir Afganistane europiečiai, griežtai kalbant, buvo tik pagalbiniai kariai.
O kai JAV pasitraukė, europiečiai taip pat pasitraukė, nors ES turime 500 mln. piliečių. Visada buvome JAV šešėlyje“, - pabrėžė Naitzelis.
Istorikas sako, kad „demokratijos gali daug ką“, nes NATO liko ir kitos stiprios šalys:
„Kanada lieka aljanse. Iš Paryžiaus, Londono, o dabar ir iš Berlyno ateina viltingų signalų, kad galbūt mes, europiečiai, pagaliau mokomės vaikščioti savarankiškai.“
Šaltinis: bild.de
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą