Per trejus metus Rusijoje paslaptingomis aplinkybėmis mirė 20 pareigūnų

Romanas Starovoitas, liepos 7 d. atleistas iš Rusijos transporto ministro pareigų ir tariamai nusižudęs, tapo vienu iš mažiausiai dviejų dešimčių Rusijos pareigūnų, kurie paslaptingomis aplinkybėmis mirė po to, kai 2022 m. vasario mėn. prasidėjo karas prieš Ukrainą. 

Apie tai rašo „The Moscow Times“.

„Keistos Rusijos pareigūnų mirtys ir savižudybės tapo įprastu reiškiniu Rusijoje po karo su Ukraina pradžios.

Pirmadienį tapo žinoma apie dviejų transporto ministerijos pareigūnų mirtį: nusižudė ministerijos vadovas Romanas Starovoitas, o nuo širdies sustojimo mirė departamento vadovo pavaduotojas Andrejus Kornejčius“, – rašoma straipsnyje.

Leidinys pabrėžia, kad „tai buvo dar bent 18 paslaptingų Rusijos valdžios ar su ja susijusių struktūrų atstovų mirčių“.

„The Moscow Times“ išvardijo šiuos mirties atvejus:

buvęs Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Viačeslavas Trubnikovas (2022 m., „mirė neaiškiomis aplinkybėmis“);

atsargos generolas majoras Levas Sočkovas (2022 m., „nusišovė iš dovanoto pistoleto“);

buvęs Rusijos Federacijos prezidento administracijos ir „Rosvoružiеnija“ darbuotojas Aleksejus Ogarjevas (2022 m., „rastas negyvas“);

Rusijos muitinės akademijos prorektorius Zalimas Kerefovas (2022 m., „persipjovė venas vienutėje SIZO“);

Čeboksarų vadovas Olegas Kortunovas (2022 m., „mirė nuo širdies smūgio“);

vienas turtingiausių „Vieningos Rusijos“ deputatų Pavelas Antovas (2022 m., „iškrito pro langą“ Indijoje);

Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros korporacijos aviacijos direktorius Ivanas Pechorinas (2022 m., „iškrito iš katerio“);

tos pačios korporacijos generalinis direktorius Igoris Nosovas (2022 m., „insultas“);

Vakarų karinio apygardos finansų skyriaus vadovė Marina Jankina (2023 m., „iškrito iš 16 aukšto“);

Vidaus reikalų ministerijos kovos su ekstremizmu pagrindinio valdybos vadovo pavaduotojas Vladimiras Makarovas (2023 m., „rastas su šautine žaizda galvoje“);

Mokslo viceministras Petras Kučerenko, kritikuojęs Rusijos karą prieš Ukrainą (2023 m., „mirė lėktuve skrisdamas iš Kubos“);

Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino administracijos vadovas Sergejus Filatovas (2023 m., „mirė“);

Karelijos antimonopolinės tarnybos vadovas Artūras Pryachinas (2024 m., „iškrito iš penkto aukšto lango“);

buvęs Rusijos Federacijos Sledkomo vidaus saugumo departamento vadovas Michailas Maksimenko (2024 m., „rastas negyvas kolonijoje“, kur atlikinėjo 14 metų bausmę);

Vladivostoko administracijos vadovo pavaduotojas Konstantinas Klyuevas (2025 m., „rastas negyvas Tailande“);

RF Vidaus reikalų ministerijos „P“ valdybos vadovo pavaduotojas Jevgenijus Golovatyj (2025 m., „nusišovė“);

Archangelska regiono administracijos vadovo pavaduotojas Vladimiras Ananjevas (2025 m., „mirė žaisdamas ledo ritulį“);

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Krasnoyarsko krašte vyriausiojo skyriaus vadovo pavaduotojas Igoris Rožnevas (2025 m., „nusižudė“).

Šaltinis: „The Moscow Times“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder