Specialieji prokurorai dar balandžio mėnesį sakė, kad Yoon Suk Yeolo pastangos šiais dronais „sukurti karo meto sąlygas“ pakenkė valstybės saugumui.
Naujausias nuosprendis paskelbtas po to, kai Yoon Suk Yeolas vasarį jau buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl vadovavimo maištui, kuriuo siekta „paralyžiuoti“ Pietų Korėjos Nacionalinę Asamblėją.
Yoon Suk Yeolui dėl su dronais susijusių kaltinimų skirta 30 metų įkalinimo bausmė, penktadienį naujienų agentūrai AFP teigė Seulo centrinės apygardos teismo atstovas, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Prokurorai taip pat argumentavo, kad ši operacija paaštrino įtampą su Šiaurės Korėja ir lėmė įslaptintos informacijos, įskaitant detales apie pajėgumus, nutekinimą, kai dronai sudužo, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
Yoon Suk Yeolas apskundė apkaltinamąjį nuosprendį dėl maišto, primygtinai tvirtindamas, kad jis paskelbė karo padėtį „vien tik tautos labui“.
Yoon Suk Yeolo teisininkų komanda neigė kaltinimus, susijusius su dronais, ir nurodė, kad jis nebuvo davęs „jokio išankstinio įsakymo ar vėlesnio pritarimo“ dronų operacijai.
Jie sakė, kad šia operacija buvo reaguojama į tai, jog Šiaurės Korėja tais metais per sieną siuntė balionus su šiukšlėmis, ir ji buvo „teisėtas savigynos aktas“, nesusijęs su Yoon Suk Yeolo sprendimu paskelbti karo padėtį.
Jo advokatai atmetė prokurorų teiginius ir pavadino juos „spekuliatyviu ir melagingu pasakojimu“.
Dronų skrydžiai tebėra įtampos židinys tarp abiejų Korėjų, kurios techniškai vis dar kariauja.
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas anksčiau šįmet pareiškė apgailestavimą, kai tyrimo metu buvo nustatyta, jog vyriausybės pareigūnai sausio mėnesį siuntė dronus į branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos teritoriją.
Įtakingoji Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo pavadino Lee Jae Myungo pareiškimą „išmintingu elgesiu“, tačiau viltys dėl suartėjimo išblėso, kai ši diplomatiškai izoliuota šalis vėl ėmė vadinti Pietų Korėją savo „labiausiai priešiška“ prieše.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą