Po Ukrainos dronų įskridimo Estija pateikė netikėtą pareiškimą: ko paprašė Kijevo

Estijos ministras pirmininkas Kristen Mihal pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos uostų objektams yra savigynos dalis. Tuo pačiu metu Talinas tikisi, kad nuolaužos ar patys dronai nepateks į Estijos oro erdvę.

Apie tai Mihalas kalbėjo per Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą Jerevane.

Pasak jo, Estijai akivaizdu, kad Ukraina turi teisę gintis ir smogti objektams, padedantiems Rusijai finansuoti karą. „Mums visiškai aišku, kad Ukraina gina save ir naikina Rusijos pinigų pumpavimo mašiną, įskaitant įvairius uostų objektus, savigynos ribose“, – pareiškė M. Mihalas.

Kovo mėnesį vienas iš dronų kliudė Estijos elektrinės kaminą, po ko visoje šalyje buvo išsiųstos skubios SMS žinutės. 

Sekmadienio rytą dronai vėl pažeidė Estijos ir Suomijos oro erdvę, tačiau tąkart žalos nepadarė. 

Reaguodamas į tai, M. Mihal suformulavo konkretų lūkestį: „Mūsų paprastas prašymas ar pranešimas yra toks, kad karo nuolaužos neturi patekti į mūsų oro erdvę“.

Bendras Baltijos regiono susirūpinimas

Panašią poziciją išreiškė ir Suomija. 

Premjeras Petteri Orpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskyju metu Jerevane parėmė Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad tokie oro erdvės pažeidimai yra nepriimtini. 

Atsakomybę už susidariusią situaciją Estijos premjeras priskyrė Kremliui, primindamas, kad būtent Rusija puola Ukrainos civilinius objektus, kurie nėra kariniai taikiniai.

M. Michal taip pat pripažino, kad ES ir NATO šalims, besiribojančioms su Rusija ir Ukraina, išlieka didelis iššūkis stebėti ir numušti žemai skraidančius karinius dronus. 

Jo teigimu, Estija aktyviai stiprina savo pajėgumus – perka naujas radaro sistemas ir jau naudoja turimas priešlėktuvinės gynybos priemones, siekdama užkirsti kelią bet kokiems būsimiems pažeidimams.

Šaltinis: Bloomberg, „Associated Press“