Politinis šantažas Briuselyje: Vengrija blokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai

Pagrindiniai faktai apie blokavimą:

• Mechanizmas: Paskola turėjo būti finansuojama išleidžiant ES skolos vertybinius popierius, už kuriuos garantuoja bendras ES biudžetas.

• Veto priežastis: Vengrijos ambasadorius išreiškė oficialų prieštaravimą, nors dar 2025 m. gruodį buvo pasiektas preliminarus sutarimas.

• Grėsmė TVF programai: Šis blokavimas turi grandininę reakciją – be ES garantijų gali žlugti ir 8 mlrd. JAV dolerių vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programa.

Kontekstas ir ankstesnės sąlygos:

Anksčiau tiek Vengrija, tiek Slovakija buvo iškėlusios sąlygą, kad jos neprisiims tiesioginės atsakomybės už paskolos grąžinimą. Dabartinis Vengrijos žingsnis vertinamas kaip bandymas išsiderėti nuolaidų kitose srityse arba fundamentalus prieštaravimas ES bendrai skolinimosi politikai.

Viktoras Orbanas ir rinkimų šešėlis

Vengrijos premjero Viktoro Orbano sprendimą blokuoti paramą stipriai diktuoja artėjantys rinkimai:

V. Orbano partija apklausose šiuo metu nusileidžia opozicinei „Tisza“ partijai, todėl premjeras griebiasi griežtos antiukrainietiškos retorikos, siekdamas susigrąžinti rinkėjų paramą.

V. Orbanas viešai kaltina Ukrainą dėl neva sustabdyto naftotiekio „Družba“ darbo, nors objekto veikla sutriko būtent dėl Rusijos vykdomų atakų prieš infrastruktūrą.

Valstybinė Vengrijos žiniasklaida aktyviai platina tezę, jog parama Kyjivui tik vilkina karą ir yra vykdoma „Vengrijos mokesčių mokėtojų sąskaita“.

Kritinės pasekmės Ukrainai

Jei ES nepavyks rasti būdo apeiti Vengrijos veto, pasekmės Ukrainos ekonomikai gali būti tragiškos:

Prognozuojama, kad be šių lėšų Ukrainai gresia finansinis žlugimas jau antrąjį 2026 m. ketvirtį.

Ši paskola buvo pagrindinis planas po to, kai ES nepavyko susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto tiesioginio panaudojimo Ukrainos reikmėms.

ES vidiniai ginčai ir „komisiniai“

Nors buvo tikimasi, kad 90 mlrd. eurų paskola taps stabiliu biudžeto paramos šaltiniu, procesas strigo ne tik dėl Vengrijos:

Blokas ilgai diskutavo dėl skolinimosi mechanizmų ir garantijų pasidalijimo tarp valstybių.

„RBC-Ukraina“ duomenimis, derybų metu netgi buvo kilusi iniciatyva iš Kyjivo imti komisinį mokestį už suteiktas lėšas, kas dar labiau komplikavo paramos teikimo sąlygas.

Šaltinis: Financial Times. ELTA