Popiežius paskelbė 14 naujų šventųjų, tarp kurių – Damasko kankiniai

Pranciškus pirmininkavo Šventojo Petro aikštėje vykusiai kanonizavimo ceremonijai, kurią stebėti buvo susirinkę tūkstančiai katalikų iš viso pasaulio.

„Mes įtraukiame juos į šventųjų sąrašus ir skelbiame, kad jie yra tokie patys gerbtini, kaip visa Bažnyčia“, – perskaitydamas kiekvieną vardą skelbė Pranciškus.

Katalikų bažnyčioje kanonizavimas yra paskutinis etapas, po kurio asmuo paskelbiamas šventuoju.

Tam turi būti įvykdytos trys sąlygos, iš kurių svarbiausia yra ta, kad asmuo turi būti padaręs mažiausiai du stebuklus. Be to, jis turi būti gyvenęs pavyzdinį krikščionio gyvenimą ir miręs prieš mažiausiai penkiasdešimt metų.

Naujųjų šventųjų grupėje yra 11 asmenų, vadinamų „Damasko kankiniais“, šventaisiais tapusių po jų mirties praėjus maždaug 160 metų.

Aštuoni pranciškonų broliai ir trys pasauliečiai maronitai – visi vienos šeimos nariai iš vieno vienuolyno – 1860 m. liepą krito nuo druzų smogikų rankos anuomet Osmanų valdomos Sirijos sostinėje.

Popiežius Pijus 1926 m. juos paskelbė palaimintaisiais.

Damaske gyvena viena iš seniausių krikščionių bendruomenių pasaulyje, tačiau, Vatikano duomenimis, jų populiacija šiandien tesiekia vos du procentus tos, kuri egzistavo kadaise.

2011 m. Sirijoje prasidėjus pilietiniam karui, miestą paliko daugelis jo gyventojų – krikščionių ir nekrikščionių.

Sekmadienį kanonizuotos Damasko grupės kančia „nedaug skiriasi nuo tos situacijos, kurioje šiandien yra daugelis Vidurio Rytų krikščionių“, – rašoma oficialiame Vatikano naujienų portale „Vatican News“.

Likę trys asmenys yra religinių bendruomenių steigėjai, mirę XX a. pradžioje.

Tai italų misionierius Giuseppe Allamano, italų vienuolė Elena Guerra ir Marie-Leonie Paradis iš Kanados.

Gegužę popiežius Pranciškus paskelbė kanonizuosiąs paauglį iš Italijos Carlosą Acutisą.

Šis Londone gimęs jaunuolis visą savą gyvenimą internete skleidė tikėjimo žodį ir dėl to pelnė „Dievo nuomonės formuotojo“ pravardę, o mirė 2006 m. nuo leukemijos.

Jo kanonizavimo data dar nėra nustatyta, bet tai galėtų įvykti 2025 m. – Bažnyčios jubiliejaus metais, kai prognozuojama, kad Romą užtvindys daugiau nei 30 milijonų piligrimų.