Prancūzijos prezidentas sulaukė antrojo karių laiško: bręsta pilietinis karas, ir jūs tai puikiai žinote

Prancūzijos karių grupė viename konservatyviame žurnale paskelbė naują atvirą laišką ir jame įspėjo prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jam padarius „nuolaidų“ islamizmui ant kortos buvo pastatytas „šalies išlikimas“.

Laiškas „Valeurs Actuelles“ interneto svetainėje pasirodė vėlai sekmadienį. Jis atkartoja praėjusį mėnesį to paties žurnalo paskelbtą laišką, kuriame buvo įspėta, kad šalyje bręsta pilietinis konfliktas.

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, artimas E. Macrono sąjungininkas, pavadino laišką „šiurkščiu manevru“ ir pareiškė, kad jį parašiusiems anonimams „pritrūko drąsos“.

Ankstesnis kelių karininkų ir maždaug 20 dimisijos generolų pasirašytas laiškas Prancūzijoje sukėlė didelį triukšmą. Premjeras pavadino jį nepriimtinu kišimusi, o svarbiausi šalies generolai pažadėjo, kad visi pasirašiusieji bus nubausti.

Neaišku, kiek ir kokius karinius rangus turinčių žmonių parašė naująjį laišką.

Ne taip, kaip ankstesnio laiško atveju, jį gali pasirašyti visuomenė. „Valeurs Actuelles“ nurodė, kad iki pirmadienio ryto tai padarė daugiau kaip 93 tūkst. žmonių.

„Nekalbame apie jūsų mandatų išplėtimą ar kitų užkariavimą. Kalbame apie mūsų šalies išlikimą, jūsų šalies išlikimą“, – rašoma laiške E. Macronui ir jo ministrų kabinetui.

Autoriai prisistato kaip jaunesnės kartos tarnybą atliekantys kariai.

„Jie aukoja savo gyvybes, kad sunaikintų islamizmą, kuriam jūs padarėte nuolaidų mūsų žemėje“, – sakoma laiške.

Autoriai taip pat teigia dalyvavę saugumo operacijoje „Sentinelle“, pradėtoje Prancūzijoje po džihadistų atakų bangos 2015 m.

Kai kurios religinės bendruomenės „Prancūziją vertina tik sarkastiškai, su panieka ar net neapykanta“, sako jie.

„Jei kils pilietinis karas, kariškiai palaikys tvarką savo pačių šalyje...

Prancūzijoje bręsta pilietinis karas ir jūs tai puikiai žinote“, – teigiama laiške.

„Ar tai drąsa?“

Laiškas pasirodė tvyrant karštligiškai atmosferai prieš 2022 m. rinkimus. Juose pagrindinė E. Macrono varžovė vėl turėtų būti kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.

Pasak analitikų, E. Macronas pastaraisiais mėnesiais pasuko labiau dešinėn, kad M. Le Pen negalėtų pasinaudoti virtine 2020-ųjų pabaigoje įvykdytų atakų, dėl kurių kaltinami neseniai į Prancūziją imigravę islamo ekstremistai.

„Tikiu, kad jei esi kariuomenėje, nedarai tokio dalyko slėpdamasis, – televizijai BFM sakė G. Darmaninas. – Šie žmonės yra anonimai. Ar tai drąsa? Būti anonimu?“

Buvęs prezidentas Francois Hollande'as taip pat įsitraukė į debatus ir interviu radijui „France Inter“ išreiškė nuostabą, kad tokias nuotaikas ir „norą abejoti pačiais Respublikos principais“ demonstruoja tarnaujantys kariškiai.

Ministras pirmininkas Jeanas Castexas šį retą kariuomenės atstovų įsikišimo į politiką atvejį pavadino „iniciatyva, nukreipta prieš visus mūsų respublikos principus, prieš garbę ir kariuomenės pareigą“.

Ginkluotųjų pajėgų Vyriausiojo štabo viršininkas generolas Francois Lecointre'as sakė, kad pasirašiusieji sulauks sankcijų, nuo „išbraukimo iš sąrašų“ ar „nedelsiamo išleidimo į atsargą“ iki drausminių veiksmų.

Sidebar placeholder