Prie Japonijos aptiko rekordinį „nematomo aukso“ telkinį – išgauti jo gali ir nepavykti

Auksas slypi ne atskirais grūdeliais, kuriuos būtų galima pamatyti plika akimi ar įprastu mikroskopu. Jis yra įstrigęs pirite, dar vadinamame kvailių auksu, mikroskopinių dalelių ir net atskirų atomų pavidalu.

Telkinys aptiktas Higaši Aogašimos hidroterminiame lauke, maždaug už 350 kilometrų į pietus nuo Tokijo, jūros teritorijoje, kurioje Japonija turi teisę naudoti gamtos išteklius.nuo Tokijo, Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Ši teritorija yra povandeninėje vulkaninėje kalderoje, kur veikia aktyvios hidroterminės versmės, geologijoje vadinamos juodaisiais rūkaliais. 

Jos iš Žemės plutos nuolat išmeta itin karštus, mineralų prisotintus skysčius.

Jiems susimaišius su šaltu jūros vandeniu, mineralai greitai sukietėja ir vandenyno dugne ilgainiui suformuoja kaminus primenančias struktūras bei sulfidų telkinius. Tokiose vietose paprastai kaupiasi varis, cinkas, sidabras ir auksas.

Auksas slypi pirito kristaluose

Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad didelė dalis aukso yra ne matomų grūdelių, o mikroskopinių nanodalelių pavidalu.

Dalis aukso dalelių yra įsiterpusios į piritą, o kai kurie aukso atomai tapę pačios mineralo kristalinės struktūros dalimi. Dėl to įprastais tyrimo metodais jų aptikti beveik neįmanoma.

Naudodami antrinių jonų masių spektrometriją mokslininkai užfiksavo aukso koncentracijas, kurių ankstesni tyrimai nebuvo parodę.

Pasak tyrėjų, Higaši Aogašimos pirito mėginiuose aptikta didžiausia iki šiol povandeniniuose hidroterminiuose telkiniuose nustatyta nematomo aukso koncentracija.

Šis atradimas leidžia manyti, kad ankstesni aukso išteklių skaičiavimai galėjo būti gerokai per maži. Įprasti analizės metodai paprasčiausiai neaptikdavo mikroskopiniu ir atominiu lygmeniu minerale pasislėpusio aukso.

Išgauti būtų itin sudėtinga

Higaši Aogašimos telkinys laikomas viena lengviau pasiekiamų Japonijos povandeninių mineralų vietų, nes yra palyginti nedideliame gylyje ir pasižymi itin gausiais sulfidų klodais.

Tačiau komercinė aukso gavyba vis tiek kelia daug abejonių.

Norint iš pirito išgauti jame įstrigusias mikroskopines aukso daleles, reikėtų sudėtingų technologijų, kurios leistų tai padaryti ne tik efektyviai, bet ir ekonomiškai.

Iki šiol nė vienai kasybos bendrovei nepavyko dideliu mastu išgauti nematomo aukso iš aktyvių hidroterminių versmių sistemų.

Baiminasi žalos unikalioms ekosistemoms

Atradimas paskelbtas tuo metu, kai vis daugiau valstybių ir kasybos įmonių domisi giliavandenių mineralų telkiniais.

Tačiau jūrų biologai ragina neskubėti. Hidroterminių versmių aplinkoje gyvena itin retos ir prie ekstremalių sąlygų prisitaikiusios rūšys, kurių kitur Žemėje beveik nėra.

Šiose vietose aptinkama vamzdinių kirmėlių, vėžiagyvių, giliavandenių koralų, kempinių, žuvų ir aštuonkojų.

Mokslininkai perspėja, kad prieš pradedant komercinę gavybą būtina geriau ištirti šias trapias ekosistemas, nes ilgalaikis kasybos poveikis joms kol kas beveik nežinomas.

Tyrimas patvirtino, kad Higaši Aogašimos hidroterminis laukas yra vienas aukso turtingiausių iki šiol aptiktų povandeninių telkinių. Vis dėlto techninės, ekonominės ir aplinkosauginės kliūtys gali lemti, kad šis lobis taip ir liks jūros dugne.