Putinas, Erdoganas ir Raisi lankosi Vidurinėje Azijoje

Buvusios sovietinės Vidurinės Azijos respublikos siekia diversifikuoti savo partnerystes, Maskvos įtaka regione, kurį ji laiko savo įtakos sfera, sumažėjo, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Vis dėlto Rusijos lyderis ir Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas gyrė šalių santykius, davę interviu prieš planuojamą susitikimą Astanoje. „Mūsų strateginė partnerystė iš tikrųjų nukreipta į ateitį“, – sakė V. Putinas, o K. Ž. Tokajevas gyrė „aljansą su turtinga praeitimi ir šviesia ateitimi“.

Tačiau praėjus trims dešimtmečiams, kai iširo Sovietų Sąjunga, o Rusija įstrigusi kare Ukrainoje, į Vidurinę Aziją investuoja kitos pasaulio galios. Kinija tapo svarbiausia partnerė visame regione, įgyvendindama savo milžinišką infrastruktūros projektą – „Juostos ir kelio“ iniciatyvą.

V. Putino kelionė į Kazachstaną vyksta praėjus savaitei po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito. Ryšius su regionu siekia sustiprinti ir Europos Sąjunga, JAV, Iranas bei Turkija.

E. Raisi ir R. T. Erdoganas Taškente

Daugiau nei už 1000 kilometrų į pietus, Uzbekistano sostinėje Taškente vyks Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Miestas priims Irano ir Turkijos prezidentus, Pakistano ministrą pirmininką Anwaarą Ul Haqą Kakarą ir Vidurinės Azijos lyderius.

Uzbekistanas pranešė, kad Izraelio ir „Hamas“ karo tema neįtraukta į darbotvarkę, nors „Hamas“ remiantis Teheranas ir pareiškė norą tai aptarti, pranešė valstybinė agentūra IRNA.

Trečiadienį E. Raisi jau aptarė konfliktą per susitikimą su Tadžikistano lyderiu Emomali Rahmonu. R. T. Erdoganas, sugriežtinęs toną tiek Izraelio, tiek jį remiančių Vakarų atžvilgiu, greičiausiai iškels šį klausimą prie derybų stalo.

Tikimasi, kad derybos daugiausia bus skirtos prekybai, humanitariniam bendradarbiavimui ir transportui. Vidurinės Azijos šalys, neturinčios prieigos prie jūros, mėgina ją įgyti per kitas šalis, įskaitant Pakistaną.

Rusija patiria spaudimą regione, bet išlieka svarbiausia partnerė. Ji atnaujino investicijas į energetikos sektorių, dėl sankcijų už įsiveržimą į Ukrainą praradusi daugumą Europos rinkų.

Maskva pradėjo didelio masto energetikos projektus, įskaitant dujų tiekimą Uzbekistanui per Kazachstaną, taip pat diskutuoja dėl atominių elektrinių ir hidroelektrinių statybų keliose šalyse.