Retoriką kartoja ir Baltarusijos režimas, tačiau stiprėjanti Maskvos ir Minsko karinė integracija gali pakeisti jėgų pusiausvyrą regione, tad ar NATO laikas susimąstyti?
Aštuoni šimtai britų ir amerikiečių desantininkų po 7,5 tūkst. kilometrų skrydžio per Atlantą gegužės 8-osios naktį pasiekė Estijos oro erdvę. Prie kelių dešimčių desanto lėktuvų virš Estijos prisidėjo sąjungininkų sraigtasparniai ir naktį Nurmsyje prasidėjo puolimas. Ant žemės juos pasitiko „priešas“ – estų kariuomenės daliniai.
Tai gegužės viduryje vykusių „Greito atsako“ („Swift Response“) karinių pratybų akimirkos, sąjungininkų desanto išsilaipinimas Rytų Europoje anksčiau nebuvo išmėgintas.
Šios pratybos yra didžiausių per pastaruosius 25 metus NATO pratybų Europoje „Defender 2021“ dalis. Jų tikslas – parodyti, kad Aljansas gali greitai permesti dideles pajėgas ir užtikrinti jų aprūpinimą. JAV į Europą dėl pratybų iš viso perkelia apie 30 tūkst. karių, manevrai vyksta 16 valstybių.
Rusijai apie planuotas pratybas buvo pranešta, bet gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad NATO veiksmai „kelia grėsmę“, todėl Kremlius dėl atsakomųjų pratybų prie Estijos sienos sutelkė dvi armijas ir tris desantininkų dalinius.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad užsienio valstybės negali susitaikyti su Rusijos vystymusi, ir pagrasino: „Visi mums nori kur nors įkąsti ar nukąsti kokią nors (mūsų teritoriją), bet tie, kurie taip elgsis, turi žinoti, kad mes jiems išmušime dantis ir jie negalės kandžiotis. [...] Tai mūsų kariuomenės vystymo esmė.“
NATO susirūpinimą kelia vis didėjantis Rusijos laivynas Barenco ir Norvegijos jūrose ir Kremliaus pretenzijos Arktyje.
„Grėsmė iš Rytų nedings tol, kol Kremlius agresyviai kovos prieš Vakarų pasaulį ir malšins demokratiją Rusijoje. Totalitarinės jėgos niekada negerbia tarptautinės teisės, taikos meilės ir mažų valstybių nepriklausomybės. Šiandien mes darome viską, kad užtikrintume, jog laisvė karaliautų Europoje nuo Baltijos iki Viduržemio jūrų. Amžinai“, – minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Europoje 76-ąsias metines sakė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas.
Kai gegužę į Norvegijos Trumsės uostą atplaukė JAV atakos povandeninis laivas „USS New Mexico“, tai sukėlė Kremliaus pyktį. Rusija taip pat kritikavo NATO karines pratybas Norvegijos jūroje, kurių metu sąjungininkai mokėsi užfiksuoti Rusijos paleistas balistines raketas.
„Dabar JAV ėmė laikyti Norvegiją savo forpostu Arktyje. [...] Tokie veiksmai provokuoja ir neigiamai veikia regiono saugumą“, – kaltinimus sąjungininkams dėl pratybų, į kurias įsitraukė ir JAV strateginiai bombonešiai, žėrė Rusijos admirolas Šiaurės flotilės vadas Aleksandras Moisejevas. Jo susitikimas su žurnalistais buvo surengtas branduoliniame povandeniniame laive „Piotr Velikij“.
Savo dominavimą Arktyje Rusija tvirtina karinėmis bazėmis, čia dislokuojamos „S-400“ raketų sistemos.
„Grėsmė“ Baltarusijos režimui
Saugumo situaciją NATO Rytų flange keičia ir jau 9 mėnesius vykstantys prodemokratiniai protestai Baltarusijoje. Juos malšinantis neteisėtas šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka dažnai kaltina NATO kurstant įtampą pasienyje. Neseniai jis prakalbo apie tariamą Vakarų sąmokslą jį nužudyti ir išleido naujus įstatymus, kad mirus prezidentui šalies vairą turėtų perimti Saugumo taryba, kurios neoficialiu lyderiu laikomas autoritaro sūnus Viktaras.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, A. Lukašenka gegužės gale vyksta į Maskvą susitikti su V. Putinu. „Dabar Baltarusijoje Rusijos įtaka yra itin išaugusi, [...] tai kaina, kurią reikia sumokėti Maskvai už paramą A. Lukašenkos režimui“, – LRT.lt sakė Čekijos tarptautinių reikalų asociacijos (AMO) ekspertas Pavelas Havlíčekas.
Saugumo situaciją regione apsunkins ir sekmadienį Baltarusijos režimo įvykdytas incidentas, kai Minske buvo privertas tūpti bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Lietuvos vadovai tai pavadino „valstybiniu teroro aktu“, jį pirmadienį aptars ES valstybių vadovai, - rašo portalas LRT.lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą