Putinas nusprendė denonsuoti tarptautines Europos Tarybos sutartis. Kur tai nuves?

Rusija, pradėjusi karą su Ukraina, buvo pašalinta iš Europos Tarybos.

Reikalavimas laikytis Rusijos tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje dabar gali išnykti iš įstatymų dėl nepaprastosios ir karo padėties.

338 puslapių įstatymo projekte yra 21 tarptautinis susitarimas, prie kurio gali prisijungti tik Europos Tarybos valstybės narės.

Tai daugiausia įstatyminiai dokumentai, taip pat dvi Europos konvencijos - dėl žmogaus teisių (su protokolais) ir dėl kovos su terorizmu, dvi Europos chartijos - vietos savivaldos ir socialinė.

V. Putinas siūlo denonsuoti visą paketą atgaline data nuo 2022 m. kovo 16 d.

Rusijos valdžia iki šiol ignoruoja visus šiuos dokumentus, tačiau, sprendžiant iš įstatymo projekto, pagrindinė denonsavimo pasekmė būtų dviejų karo sąlygoms svarbių įstatymų - nepaprastosios padėties ir karo padėties įstatymų - pataisos.

Dabar šiais įstatymais reikalaujama, kad Rusija praneštų Europos Tarybai apie nepaprastosios padėties ar karo padėties paskelbimą, taip pat apie bet kokias nukrypti nuo tarptautinių sutartinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių apribojimo leidžiančias nuostatas ir tokių apribojimų trukmę.

Nepaprastosios padėties įstatyme nustatyta, kad Rusija privalo pranešti apie "laikinus piliečių teisių ir laisvių apribojimus" pagal Žmogaus teisių konvenciją, jų mastą ir priežastis.

Pagal įstatymą karo padėtis turi būti įvesta remiantis tarptautinėmis sutartimis šiuo klausimu ir pagal jas.

Karo padėties priemonės "turi atitikti Rusijos Federacijos tarptautinius įsipareigojimus, kylančius iš Rusijos Federacijos tarptautinių žmogaus teisių sutarčių.

Jos neturi būti diskriminuojamos dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, turto ir tarnybinės padėties, gyvenamosios vietos, požiūrio į religiją, įsitikinimų, narystės visuomeninėse asociacijose ar kitų aplinkybių.

Ar V. Putino pasiūlymas denonsuoti Europos Tarybos sutartis susijęs su planais įvesti karo ar nepaprastąją padėtį ir kokie kiti pakeitimai bus daromi atitinkamuose įstatymuose karo metu, nežinoma.

Kokią įtaką turi denonsavimo data

V. Putinas siūlo atgaline data nutraukti įsipareigojimus pagal išvardytas Europos Tarybos sutartis, nors Europos Taryba primygtinai reikalavo, kad Rusija po šešių mėnesių, rugsėjo 16 d., pasitrauktų iš Europos žmogaus teisių konvencijos.

Vasario 25 d. Europos Taryba sustabdė Rusijos narystę šioje organizacijoje - reaguodama į tai, kovo 15 d. Rusija pranešė savo partneriams apie ketinimą pasitraukti iš Europos Tarybos ir Žmogaus teisių konvencijos - pagrindinės Europos sutarties, pagal kurią Rusija dalyvavo EŽTT. Kovo 16 d. Europos Taryba pašalino Rusiją iš savo narių.

Pagal kovo mėn. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją Rusijos dalyvavimas Žmogaus teisių apsaugos konvencijoje turėjo baigtis tik rugsėjo 16 d.

Tuo pat metu Rusijos valdžios institucijos pagal Konvenciją privalo vykdyti visus EŽTT sprendimus, susijusius su skundais dėl žmogaus teisių pažeidimų, padarytų iki rugsėjo 16 d.

Rusijos valdžios institucijos teigė, kad Europos Tarybos rezoliucija pažeidžia jos įstatus. Kovo mėn. Rusija paskelbė išstojanti iš Europos Tarybos, o gegužės mėn. vienašališkai atsisakė vykdyti iki kovo 15 d. neįsigaliojusius EŽTT sprendimus.

Rusija rengia įstatymą dėl atsisakymo vykdyti EŽTT sprendimus. Ką ji pakeis?

Šio teismo sprendimai paprastai įsigalioja tik praėjus trims mėnesiams nuo jų priėmimo, todėl neįgyvendinti yra tie, kurie buvo priimti po gruodžio 15 d., taip pat prieš karą ir nutrūkus santykiams su Europos Taryba.

Jo duomenimis, Rusija jau neįvykdė daugiau kaip 2220 teismo sprendimų ir nesumokėjo daugiau kaip 2 mlrd. eurų pareiškėjams priteistų kompensacijų.

"Europos Tarybos sprendimas patenkino politinius Rusijos valdžios institucijų siekius, nors jos mano, kad jis yra neteisėtas", - BBC sakė anonimiškumo pageidavęs Europos teisės ekspertas.