„Renault“ atnaujina automobilių gamybą Maskvoje: šaltiniai teigia, kad tokį sprendimą remia Prancūzijos vyriausybė

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ atnaujino gamybą savo gamyklose Maskvoje, prieštaraudama daugelio kitų didelių pasaulinių bendrovių, nutraukusių ryšius su Rusija dėl jos karo Ukrainoje, tendencijai



 

Praėjusį mėnesį „Renault“ buvo sustabdžiusi gamybą gamykloje, motyvuodama logistikos problemomis po invazijos į Ukrainą Vladimiro Putino įsakymu. Tačiau „Renault“ sprendimą atnaujinti gamybą remia Prancūzijos vyriausybė, kuri yra pagrindinė gamyklos akcininkė, teigia „Reuters“ šaltiniai.

Nuo 2016 m. pabaigos „Renault“ valdo kontrolinį dviejų trečdalių Rusijos automobilių gamintojos „Avtovaz“ akcijų paketą po to, kai 2007 m. pirmą kartą investavo į tuomet sparčiai augančią rinką.

Tai reiškia, kad ji šalyje vykdo didesnę veiklą nei dauguma kitų Europos konkurentų – joje dirba 40 tūkst. vietos darbuotojų, o tai yra didžiulis iššūkis JAV, Jungtinės Karalystės ir ES vyriausybėms bandant ekonomiškai izoliuoti Rusiją.

2021 m. „Avtovaz“ pardavė 350 tūkst. transporto priemonių ir „Renault“ uždirbo 186 mln. eurų pelno prieš mokesčius, arba apie 12 proc. tų metų pelno.

Sovietų Sąjungoje „Avtovaz“ veiklą pradėjo kaip valstybinė įmonė, gaminusi automobilius, kurie tapo glaudžiai siejami su komunistiniu režimu ir buvo pažymėti „Žiguli“, o vėliau „Lada“ prekės ženklais.

Archyvų nuotr.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ atnaujino gamybą savo gamyklose Maskvoje. www.unsplash.com nuotr.

Nors Maskvos gamykla vėl pradėjo veikti, pirmadienį „Avtovaz“ pranešė, kad šią savaitę iš dalies stabdo gamybą didžiulėje gamykloje Toljatyje, mieste prie Volgos upės, ir kitoje gamykloje Iževske, už 500 km į šiaurės rytus esančiame mieste. Ji teigė, kad gamyba sustabdyta dėl elektroninių dalių trūkumo.

Automobilių gamintojai visame pasaulyje susiduria su sunkumais ieškodami puslaidininkinių kompiuterių lustų, naudojamų visose srityse – nuo automobilių radijo imtuvų iki priekinių stiklų valytuvų. Po invazijos Rusijai įvestos Vakarų sankcijos apima puslaidininkių eksporto draudimus.

Keletas Europos ir kitų turtingų šalių bendrovių po vyriausybės spaudimo ir sankcijų buvo priverstos „nurašyti turtą Rusijoje“.

Sporto aprangos prekės ženklo „Reebok“ savininkė įmonei „Authentic Brands“ pirmadienį pareiškė, kad „sustabdė visas firmines parduotuves ir elektroninės prekybos operacijas Rusijoje“.

Šis prekės ženklas, kuris buvo išskirtas kaip vienas iš kelių Vakarų prekių ženklų, neskubėjusių imtis veiksmų, Rusijoje turi apie 90 parduotuvių.

Rusijoje likusios įmonės, įskaitant Šveicarijos maisto ir gėrimų grupę „Nestle“, patiria vis didesnį spaudimą sustabdyti savo veiklą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį transliuojamoje kalboje tūkstančiams protestuotojų Šveicarijos sostinėje Berne kritikavo „Nestle“, kuri Rusijoje toliau parduoda „būtiniausius“ produktus, pavyzdžiui, kūdikių maistą, dribsnius ir naminių gyvūnėlių maistą.

„Nestle“ sustabdė „ne pirmo būtinumo“ prekių, pavyzdžiui, kavos kapsulių, pardavimą Rusijoje, nutraukė reklamos rėmimą ir teigia, kad negauna pelno iš prekių, kurias toliau parduoda.

„Tai, kad mes, kaip ir kitos maisto pramonės įmonės, tiekiame gyventojams svarbius maisto produktus, nereiškia, kad mes tiesiog tęsiame veiklą kaip iki šiol“, – sakoma įmonės pareiškime.

Kai kurie žinomi JAV ir Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos prekių ženklai vis dar tiekiami Rusijoje, nes jiems nepavyko priversti uždaryti nepriklausomų franšizės operatorių.

Praėjusią savaitę „Burger King“ savininkė įmonei „Restaurant Brands International“ pareiškė, kad greitojo maisto restoranai tebeveikia su jos prekės ženklu, nes jos buvęs partneris Rusijoje atsisakė užsidaryti. Panašiose situacijose atsidūrė ir kitos bendrovės: Jungtinės Karalystės mažmenininkė „Marks & Spencer“ bei viešbučių grupės „Accor“ ir „Marriott“.

Išversta pagal www.theguardian.com.

 

Sidebar placeholder