Rusai ir vakariečiai įvarė save į kampą (2)

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden), po krizinių derybų su Europos lyderiais, paskelbė „visišką" Vakarų valstybių vienybę, siekiant atgrasyti Rusiją nuo puolimo prieš Ukrainą, o Pentagonas pranešė, kad 8500 JAV karių parengti galimam dislokavimui NATO sustiprinti. Tuo metu politologai svarsto, jog tiek Rusija, tiek ir Vakarai savo karinga retorika tiesiog įvarė save į kampą ir vien dėl to karinio konflikto tikimybė perkopė 50 procentų ribą...

 

Archyvų nuotr.

Ukrainos karys fronto linijos pozicijose. EPA-Eltos nuotr.

„Turėjau labai, labai, labai gerą susitikimą - visišką vienybę tarp visų Europos lyderių", - sakė Dž.Baidenas žurnalistams netrukus po valandą ir 20 minučių trukusios vaizdo konferencijos su Europos ir NATO valstybių sąjungininkių lyderiais.

Londone ministro pirmininko Boriso Džonsono (Boris Johnson) biuras taip pat sakė, kad „vadovai sutarė dėl tarptautinės vienybės svarbos augančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje".

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) pareiškė, kad „Rusija turi imtis matomo deeskalavimo", o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir vėl perspėjo dėl „didelių kaštų", jei Maskva vykdys „bet kokią tolesnę agresiją" prieš Ukrainą.

Vaizdo konferencijoje taip pat dalyvavo Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir ES vadovai.

Nors prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina neketinantis pulti, jis dislokavo apie 100 tūkst. karių netoli Ukrainos, kur Rusija jau 2014 metais užėmė Krymą ir remia separatistus rytiniuose regionuose.

Vašingtone Pentagono atstovas žiniasklaidai Džonas Kirbis (John Kirby) sakė, kad apie 8500 JAV karių pajėgos yra „padidintos parengties" galimam dislokavimui, siekiant sustiprinti bet kokį NATO greitojo reagavimo pajėgų aktyvavimą regione, kuriame vis labiau baiminamasi dėl Ukrainos konflikto išplitimo.

„Tai, apie ką kalbama, yra pakartotinis patikinimas mūsų NATO sąjungininkams, - sakė Dž.Kirbis. - Tai labai aiškus signalas ponui Putinui, kad mes rimtai žiūrime į savo įsipareigojimus NATO."

NATO taip pat pranešė, kad siunčia naikintuvus ir laivus, kad sustiprintų savo rytinį flangą.

Įtampa padidino nestabilumą pasaulio rinkose, pagrindinis Rusijos akcijų indeksas smuko žemyn, o centrinis bankas sustabdė užsienio valiutos pirkimą po rublio kritimo.

Prancūzijos vyriausybė paskelbė, kad Rusijos ir Ukrainos pareigūnai jau šiandien Paryžiuje susitiks su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos ir bandys rasti išeitį iš aklavietės.

Prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) mano, kad „yra erdvės diplomatijai, keliui į deeskalaciją", sakė padėjėjas, patvirtindamas, kad E.Makronas artimiausiomis dienomis kalbėsis su Vladimiru Putinu.

Ukrainiečiai visus ramina

Vakarams būgštaujant dėl gresiančios Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to atitraukiant diplomatus, vyriausybės atstovai Kijeve ragina išlaikyti ramybę. „Šiandien nematome jokio pagrindo teiginiui apie plataus masto puolimą prieš mūsų šalį", - žurnalistams sakė nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Kijevui dalinių judėjimas Rusijos pusėje, priešingai nei Vakarams, esą nekelia nuostabos. Visas šurmulys kilo tik spalio viduryje laikraštyje „The Washington Post" pasirodžius straipsniui. Tačiau Ukrainos situacija sudėtinga jau nuo 2014-ųjų, pažymėjo O.Danilovas.

Ir prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše teigė nematąs pagrindo jaudintis dėl Rytų Ukrainos. „Viskas kontroliuojama. Nėra pagrindo panikuoti", - sakė jis. Kijevas esą siekia taikiai išspręsti konfliktą dėl Donbaso.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalas sakė: „Nėra pavojų mūsų ekonomikos funkcionavimui." Valiutos rezervų yra užtektinai šalies valiutos - grivinos - kursui palaikyti.

Vis dėlto V.Zelenskis ir kiti Ukrainos vyriausybės politikai praėjusiomis savaitėmis ir mėnesiais Vakarų žiniasklaidoje reiškė daug drastiškesnius perspėjimus dėl Rusijos invazijos.

Be to, Ukraina vakar pranešė išardžiusi Maskvos koordinuojamą diversantų grupę, kuri rengė seriją išpuolių Ukrainos pasienio regionuose, siekdama destabilizuoti situaciją šalyje.

Grupuotė rengė „ginkluotų išpuolių seriją" prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime, kuriame priduriama, kad grupuotę „koordinavo Rusijos specialiosios tarnybos".

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Kaip tik prieš kelias akimirkas dar pats pagalvojau: bus karas ar nebus? Dar visai neseniai visa ši įtampa atrodė tik kaip tam tikri diplomatiniai manevrai ir „statymų kėlimas politiniame žaidime". Tačiau dabar karinio konflikto tikimybės lygis pakilo.

Archyvų nuotr.

Jeigu pažvelgtume į viešą diskursą, tai turėtume susidaryti įspūdį, kad karas jau prasidėjo, o rusai jau beveik užėmė Charkovą ar Kijevą. Ypač Vakaruose intensyviai eskaluojama, kad karas yra neišvengiamas ir jis tikrai bus.

Žvelgiant kiek labiau realistiškai, dar negalima kategoriškai teigti, kad jis tikrai bus.

Tačiau galima užfiksuoti svarbų momentą, kad karo tikimybė perkopė 50 procentų ribą. Kodėl?

Pirmiausia todėl, kad Vakarai tiesiog demonstruoja savo begalinį norą, kad Rusija užpultų Ukrainą. Vakarai tarsi sako: „na, pulkite jūs pagaliau, o mes tada įvesime sankcijas".

Kitaip tariant, menama Rusijos ataka visiškai tenkina Vakarus, nes rusai tokiu atveju lieka kalti, o seniai paruoštos sankcijos iškart pradeda galioti. Jie jau net savo diplomatų šeimas išsiuntė, kad tik greičiau viskas prasidėtų...

Visuomenė taip pat paruošta, būsimas agresorius iš anksto nurodytas ir priimtas.

Na, o kaip ten viskas klostysis toliau - žiūrėsim: gal rusai nesugebės užimti daug teritorijos, o ir Vakarų pagalba Ukrainai galbūt kažkiek padės...

Tačiau ir iš Rusijos pusės stebime panašius procesus, nes ir Maskvai šis karas savotiškai reikalingas. Rusai labai aukštai užkėlė „statymų" kartelę, svaidėsi ultimatumais NATO adresu, surinko nemenkas pajėgas ir gana smarkiai blefavo, aiškindami, jog pasitelks „karines-technines" priemones, jeigu Vakarai nepatenkins jų reikalavimų.

Dabar tarsi trauktis iš tikrųjų nėra kur, nors į kampą jie save įvarė patys.

Dabar visi viešai aiškina, kad karo niekas nenori ir jo niekam nereikia, bet daroma viskas iš visų pusių, kad tik jis prasidėtų. Net ukrainiečiai, visa tai suvokdami, pradėjo visus raminti, nes jie juk supranta, kad jų nuomonės niekas netrukus jau neklaus.

Vakariečiai jiems juk aiškiai sako: jūs nieko nesuprantate - karas pas jus bus...

Archyvų nuotr.

Ukrainos karys fronto linijos pozicijose. EPA-Eltos nuotr.

Sidebar placeholder