Rusija atnaujina „Su-57“ kovinius skrydžius visame fronto ruože: po dronų smūgio grįžta prie intensyvių atakų

Šis operacijų tempas buvo žymiai sumažintas po to, kai anksčiau šį pavasarį Ukrainos dronai sudavė smūgį giliai Rusijos teritorijoje. Šių dienų aktyvumas rodo naują Maskvos etapą – siekį grąžinti orlaivius į aktyvų operatyvinį ritmą, kartu demonstruojant jų galią užsienio rinkoms.

Smūgiai iš saugaus nuotolio ir raketų arsenalas

Įspėjimai, užfiksuoti daugelyje Ukrainos oro antpuolių perspėjimo kanalų, įskaitant „eRadar“ ir „Monitor“ grupes, rodo nuoseklų operacijų modelį. 

„Su-57“ orlaiviai veikia Kursko srities pasienio regione, virš Azovo jūros netoli Mariupolio, taip pat Kryme ir pietiniuose sektoriuose. 

Iš šių pozicijų jie paleidžia „Kh-59“ ir „Kh-69“ kryptines raketas, likdami gerokai už Ukrainos oro gynybos sistemų ir naikintuvų veikimo nuotolio ribų. 

Pavyzdžiui, gegužės mėnesį užregistruoti pranešimai rodo, kad vienas „Su-57“ paleido raketas kursu link Dnipro, kitas veikė netoli Kursko ir Sumų sienos, o trečiasis aptiktas virš Azovo jūros netoli Mariupolio. 

Visi šie orlaiviai išlaiko distanciją giliai Rusijos arba Rusijos okupuotoje oro erdvėje.

„Su-57“, NATO žinomas kaip „Felon“, yra pažangiausias Rusijos penktosios kartos nematomas naikintuvas, sukurtas ginklus vežti viduje, kad išlaikytų mažai pastebimą radaro profilį. 

Kadangi Rusija eksploatuoja nedidelį šių orlaivių parką, o jų gamybą riboja pramoniniai pajėgumai, Maskva nenori rizikuoti ir siųsti jų į Ukrainos oro gynybos zoną, kur veikia „Patriot“ ar „NASAMS“ baterijos. 

Ukrainos dronų smūgis Čeliabinske ir atsakas į grėsmes

Intensyvus „Su-57“ operacijų atgimimas gegužę sekė po sąlyginio ramybės laikotarpio. Aktyvumas buvo sumažėjęs po to, kai 2026 m. balandžio pabaigoje Ukraina įvykdė įspūdingą tolimųjų nuotolių dronų smūgį Šagolio aerodromui Čeliabinsko srityje, esančiam maždaug 1 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos. 

„Exilenova+“ analitikų bendruomenės išanalizuoti palydoviniai vaizdai, paskelbti 2026 m. gegužės 1 d., parodė matomas smūgio vietas lėktuvų stovėjimo aikštelėse, iš kurių po atakos buvo perkelti mažiausiai du „Su-57“ ir vienas „Su-34“. 

Nors Rusijos gynybos ministerija oficialių pareiškimų neišleido, atvirų šaltinių analitikai tai įvertino kaip sėkmingą smūgį strategiškai svarbiam arsenalui.

Po šio incidento stebėjimo šaltiniai fiksavo mažesnį lėktuvų skaičių pakilimo koridoriuose, tačiau gegužės mėnesį situacija pasikeitė. 

Žurnalas „Military Watch“ pranešė, kad prie smūgių vykdymo prisijungė „visos“ šio orlaivio formuotės, o tai rodo reikšmingą išskridimų dažnio padidėjimą.

Eksporto interesai ir geopolitinė reklama

Šis operacijų modelis turi ir kitą tikslą – pademonstruoti platformos pajėgumus užsienio pirkėjams. 

Nors „Rostec“ generalinis direktorius Sergejus Čemezovas 2025 m. gruodį teigė, kad „Su-57“ konflikto metu sėkmingai vengia priešo radarų ir elektroninės kovos sistemų, šis naratyvas susiduria su skepticizmu. 

Rusija jau kelerius metus aktyviai siūlo šį naikintuvą Indijai, tačiau Indijos analitikai nuolat kelia klausimą, kodėl Maskva laiko savo moderniausią lėktuvą taip toli nuo realios fronto linijos.

Siekdama išsklaidyti abejones, Rusijos valstybinė žiniasklaida platina vaizdo įrašus apie „Su-57“ patruliavimą palei Suomijos sieną bei naujų ginklų bandymus. 

Gegužės mėnesio smūgiai Ukrainoje papildo šią reklaminę strategiją, teikdami operatyvinius duomenis, kuriais Rusijos rinkodaros aparatas bando remtis konkuruodamas su Vakarų penktosios kartos pasiūlymais. 

Ukrainai tai išlieka rimtas iššūkis, nes naikintuvai pakyla iš gilių pozicijų, o jų perėmimas ore reikalautų didelės rizikos veiksmų Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Šaltinis:  Defence Blog