„Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičius prie sienos su Latvija pradės didėti": karinės žvalgybos vertinimas

MIDD nurodo, kad išeikvojus rezervus, Rusijos gebėjimas vesti ilgą ir intensyvų karą artimiausiais metais gali būti pavojingas kaimynams. 

Tuo pačiu metu tarnyba daro išvadą, kad trumpalaikiu laikotarpiu Maskva greičiausiai sugebės mobilizuoti turimus išteklius karui Ukrainoje finansuoti, siekdama įgyvendinti Kremliaus strateginius tikslus šioje šalyje.

Tuo pačiu metu tarnyba pabrėžia, kad esamomis sąlygomis Rusija neturi karinių pajėgumų dar vienai strateginei sausumos operacijai.

MIDD praneša, kad Rusijoje vykdoma didelio masto karinė reforma, pagal kurią planuojama padidinti ginkluotųjų pajėgų skaičių nuo vieno iki pusantro milijono karių. 

Didžiausi pokyčiai numatyti būtent vakarinėje strateginėje kryptyje.

„Tikriausiai, norint visiškai pasiekti reformos tikslus, prireiks kelerių metų, galbūt net dešimtmečio, tačiau tikimasi, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičius prie sienų su Latvija pradės didėti mažėjant karo veiksmų intensyvumui Ukrainoje“, – teigiama vertinime.

© Soc. tinklų nuotr.

MIDD pabrėžia, kad neįmanoma tiksliai nustatyti ginkluotųjų pajėgų dydžio ar jų kovinės galios lygio, kurį Rusija turi pasiekti, kad Kremlius nuspręstų pradėti naują karinę operaciją. 

Pasak tarnybos, tokių sprendimų priėmimas gali priklausyti nuo įvairių situacinių ir subjektyvių veiksnių, įskaitant Rusijos karinės ir politinės elito nuomonę apie priešo silpnumą ir skaičiavimus, kad tam tikrų tikslų galima pasiekti karinėmis priemonėmis.

„Įsiveržimas į Ukrainą parodė, kad tokie Rusijos skaičiavimai gali būti netikslūs ir pernelyg optimistiški“, – pažymi MIDD. 

Tuo pačiu tarnyba mano, kad Rusija greičiausiai nuspręs pulti vieną iš NATO šalių tik tuo atveju, jei bus įsitikinusi, kad kiti aljanso nariai nevykdys Vašingtono sutarties 5 straipsnyje numatytų įsipareigojimų ir nesuteiks pagalbos. 

Šiuo tikslu Rusija tikslingai bando įtikinti Vakarų šalis, kad yra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą net ir esant palyginti mažai išorinei grėsmei, priduria tarnyba.

MIDD taip pat pabrėžia, kad visai tikėtina, jog susidūrusi su sunkumais kare su Ukraina, Kremlius toliau grasins, bet susilaikys nuo branduolinio ginklo panaudojimo.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad didelę paramą Rusijai teikia ginklų ir šaudmenų tiekimas iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

Didžiulę pagalbą Rusijos karinei pramonei ir ginkluotosioms pajėgoms teikia Kinija, tiekianti gamybos įrangą, mikroelektronikos komponentus, dronų variklius ir panašią techniką.

MIDD pripažįsta, kad strateginis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas yra rimta grėsmė Latvijai, nes jis gali užtikrinti Maskvai diplomatinę, ekonominę ir karinę-techninę paramą, reikalingą konfrontacijai su Vakarais.

Ekspertai pabrėžia, kad grėsmę Latvijai kelia ir Baltarusijos politika. 

Vis didėjanti Minsko priklausomybė nuo Maskvos daro Baltarusiją potencialia sąjungininke galimoje Rusijos agresijoje prieš kaimynines šalis, daro išvadą MIDD.

Ekspertai taip pat priduria, kad Rusija toliau naudoja neformalias ginkluotas grupuotes tiek Ukrainos mūšio lauke, tiek siekdama tam tikrų tikslų kitose pasaulio šalyse. 

Tokių pajėgų panaudojimo koncepcija ne kartą įrodė savo veiksmingumą tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų. MIDD pabrėžia, kad, priklausomai nuo aplinkybių ir poreikio, šie daliniai gali vėl vaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant Kremliaus interesus.

MIDD yra valstybės saugumo institucija, pavaldi gynybos ministrui, vykdanti karinės kontržvalgybos, žvalgybos ir kitas funkcijas, numatytas Valstybės saugumo institucijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 

Nuo 2002 m. tarnybai vadovauja Indulis Krečitis.

Šaltinis: press.lv