Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą visame pasaulyje sukels stagfliaciją

Didesnės žaliavų kainos didina ilgai trunkančios didelės infliacijos grėsmę, o tai didina stagfliacijos (ekonomikos stagnacijos, aukštos infliacijos ir didelio nedarbo lygio) bei socialinių neramumų riziką. Ekspertų prognozėmis, labiausiai nukentės tokie sektoriai kaip automobilių, transporto ar chemijos pramonė.

Bendrovė „Coface“ prognozuoja, kad 2022 m. Rusijos ekonomika patirs gilų 7,5 proc. nuosmukį, todėl šios šalies ekonomikos rizikingumą vertina kaip labai aukštą ir suteikė D įvertį.

Didžiausias pavojus kyla Europos ekonomikai: šiuo metu „Coface“ vertina, kad 2022 m. infliacija papildomai padidės bent 1,5 proc., o BVP augimas gali sumažėti 1 proc. Kartu su visišku Rusijos gamtinių dujų tiekimo nutraukimu tai galėtų „kainuoti“ bent 4 proc. BVP, todėl šiais metais Europos Sąjungos (ES) šalių BVP augimas gali būti nulinis arba, labiau tikėtina, netgi neigiamas.

Dėl vykstančio karo toliau trauksis energijos ir žaliavų rinkos

Rusija yra trečia pasaulyje naftos ir antra gamtinių dujų išgavėja, viena iš penkių didžiausių plieno, nikelio ir aliuminio gamintojų. Ji taip pat yra didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje (beveik 20 proc. pasaulinės prekybos). Ukraina yra pagrindinė kukurūzų (6-oji pagal dydį), kviečių (7-oji), saulėgrąžų (1-oji), cukrinių runkelių, miežių, sojų ir rapsų augintoja.

Vasario 24-ąja, invazijos pradžios dieną, finansų rinkos visame pasaulyje smarkiai krito, o naftos, gamtinių dujų, metalų ir maisto prekių kainos šoktelėjo. Po pastarųjų įvykių „Brent“ naftos kaina pirmą kartą nuo 2014 m. viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą (125 JAV doleriai už barelį šio pranešimo parengimo metu), o Europos TTF dujų kaina kovo 4 d. šoktelėjo iki rekordinio 192 eurų lygio.

Nors didelės žaliavų kainos buvo viena iš rizikų, galinčių sutrukdyti ekonomikai atsigauti, karinio konflikto gilėjimas tik didina tikimybę, kad žaliavų kainos išliks didesnės dar ilgą laiką. Savo ruožtu tai didina ilgalaikės didelės infliacijos grėsmę, todėl didėja stagfliacijos ir socialinių neramumų rizika tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.

Labiausiai pažeidžiami – automobilių gamybos, transporto ir chemijos sektoriai

Dabartinė krizė smarkiai veikia jau ir taip daug iššūkių patiriantį automobilių sektorių, nes trūksta įvairių prekių ir žaliavų: metalų, puslaidininkių, kobalto, ličio, magnio. Ukrainos automobilių gamyklos yra stipriai įtrauktos į Vakarų Europos automobilių gamintojų tiekimo grandinę: kai kurie gamintojai paskelbė apie gamyklų Europoje sustabdymą, o dėl mikroschemų trūkumo kitos gamyklos pasaulyje jau pasirengusios stabdyti veiklą.

Nuo didesnių degalų kainų taip pat nukentės oro ir jūrų krovinių gabenimo bendrovės, o didžiausia rizika kyla oro transporto bendrovėms. Pirmiausia skaičiuojama, kad degalų kainos sudaro apie trečdalį visų jų išlaidų. Antra, Europos šalys, JAV ir Kanada uždraudė Rusijos oro transporto bendrovių skrydžius virš savo teritorijų, o Rusija savo ruožtu uždraudė Europos ir Kanados lėktuvams įskristi į savo oro erdvę. Tai lems didėsiančias išlaidas, nes oro transporto bendrovės turės rinktis ilgesnius maršrutus. Galiausiai oro linijų bendrovės turi nedaug resursų didinti išlaidas, nes dėl pandemijos jų pajamos iki šiol išlieka mažesnės nei buvo anksčiau.

Neigiamą poveikį patirs ir krovinių gabenimas geležinkeliais: Europos bendrovėms draudžiama bendradarbiauti su Rusijos geležinkeliais, todėl tikėtina, kad gali sutrikti krovinių vežimas iš Azijos į Europą, kuris naudojosi tranzitu per Rusiją.

Taip pat prognozuojama, kad brangs naftos ir chemijos pramonės žaliavos, o sparčiai kylančios gamtinių dujų kainos paveiks trąšų rinkas, taigi ir visą žemės ūkio bei maisto pramonę.

Rusijos ekonomikos laukia gilus nuosmukis

2022 m. Rusijos ekonomika patirs didelių sunkumų ir pateks į gilią recesiją. Atnaujinta „Coface“ BVP prognozė 2022 m. yra –7,5 proc. po praėjusiais metais pasiekto atsigavimo. Dėl to šalies rizikos vertinimas sumažintas nuo B (gana aukšto) iki D (labai aukšto).

Sankcijos, kurias viena po kitos pradėjo taikyti JAV, ES šalys ir kitos pasaulio valstybės, visų pirma nukreiptos į pagrindinius Rusijos bankus, Rusijos centrinį banką, Rusijos valstybės skolą, pasirinktus Rusijos valstybės pareigūnus ir oligarchus bei aukštųjų technologijų komponentų eksporto į Rusiją kontrolę. Šios priemonės daro didelį spaudimą Rusijos rublio kursui, kuris jau smarkiai smuko, o tai paskatins vartotojų kainų infliacijos augimą.

Ruošdamasi invazijai į Ukrainą, Rusija sukūrė palyginti tvirtą finansinę sistemą: nedidelė valstybės užsienio skola, nuolatinis einamosios sąskaitos perteklius ir didelės užsienio valiutos atsargos (apie 640 mlrd. JAV dolerių). Tačiau Vakarų šalių depozitoriumai šias atsargas įšaldė, o tai neleidžia Rusijos centriniam bankui jų panaudoti ir mažina Rusijos galimybes imtis atsakomųjų priemonių.

Rusijos ekonomika pelnosi iš didesnių žaliavų ir ypač eksportuojamų energijos išteklių kainų. Tačiau ES šalys paskelbė ketinančios riboti importą iš Rusijos. Pramonės sektoriuje apribota galimybė įsigyti Vakarų šalyse pagamintų puslaidininkių, kompiuterių, telekomunikacijų, automatikos ir informacijos apsaugos įrangos – tai neigiamai paveiks Rusijos išgaunamosios pramonės ir gamybos sektorius.  

Didžiausias pavojus kyla Europos ekonomikai

Dėl priklausomybės nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų iš visų pasaulio regionų nuo karo pasekmių labiausiai nukentės Europa. Pakeisti visą Rusijos gamtinių dujų tiekimą Europai artimiausiu laikotarpiu praktiškai neįmanoma, o dabartinis naftos ir dujų kainų lygis turės didelį poveikį infliacijai. Šiuo metu, kai „Brent“ barelio kaina viršija 125 JAV dolerius, o gamtinių dujų ateities sandorių kainos gali viršyti 150 EUR/Mwh, „Coface“ vertinimu, 2022 m. infliacija papildomai augs bent 1,5 proc. Tai sumažins namų ūkių vartojimą, prislopins verslo investicijas ir mažins eksportą – šių veiksnių kombinacija gali vienu procentu sumažinti ES šalių BVP augimą.

Vokietijai, Italijai ir kai kurioms Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims esant labiau priklausomoms nuo Rusijos gamtinių dujų, pastebimas bendrasis tarpusavio prekybos sulėtėjimas euro zonos šalyse. Be to, „Coface“ vertinimu, visiškai nutraukus Rusijos gamtinių dujų srautus į Europą, 2022 m. išlaidos gali didėti iki 4 proc., o tai reikštų, kad metinis BVP augimas priartėtų prie nulio. Vis dėlto labiau tikėtina, kad ES BVP augimas šiemet bus neigiamas.

Nė vienas regionas nebus apsaugotas nuo importuojamos infliacijos ir pasaulinės prekybos sutrikimų

Likusioje pasaulio dalyje ekonominiai padariniai bus juntami daugiausia dėl žaliavų kainų kilimo, kuris dar labiau didins infliaciją. Tokiais atvejais įprasta, kad kylant žaliavų kainoms ypač nukenčia energijos ir maisto produktų importuotojai. Kariniam konfliktui toliau aštrėjant, tikėtini dideli tiekimo sutrikimai, o sumažėjusi paklausa Europoje neigiamai veiks visą pasaulinę prekybą.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regione poveikis bus juntamas beveik iš karto, tai nulems didesnės importo, ypač energijos kainos, nes daugelis šio regiono šalių yra energijos importuotojos – pirmiausia Kinija, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Taivanas ir Tailandas.

Kadangi Šiaurės Amerikos prekybos ir finansiniai ryšiai su Rusija bei Ukraina yra gana riboti, karinio konflikto poveikis daugiausia bus jaučiamas augant kainoms ir lėtėjant Europos ekonomikos augimui. Nepaisant lėtesnio ekonomikos augimo ir didesnės infliacijos perspektyvos, nesitikima, kad vykstantys geopolitiniai įvykiai šiuo metu pakenktų Šiaurės Amerikos pinigų politikai.