Šachmatų partija be taisyklių: Kremliaus klaidos ir galvosūkiai Vašingtonui

Jo įžvalgos atskleidžia, kad karas Ukrainoje peržengė regioninio konflikto ribas ir tapo globalių resursų bei politinės valios išbandymu, kuriame klaidos kaina kasdien auga.

V. Putino klaidingi skaičiavimai: ko nesitikėjo Kremlius?

Viena esminių V. Portnikovo tezių – totalus Vladimiro Putino strateginis aklumas. 

Maskva, planuodama savo veiksmus, rėmėsi iliuzija, kad Vakarai yra susiskaldę, silpni ir nesugebės suformuoti vieningo atsako. Tačiau realybė smogė kitu kampu. 

Kremlius nesitikėjo, kad Ukraina ne tik atsilaikys pirmosiomis savaitėmis, bet ir taps vakarietiškos ginkluotės bei technologijų bandymų poligonu, kuris sistemingai naikina Rusijos karinį potencialą.

Pasak apžvalgininko, V. Putinas pateko į „istorinio determinizmo“ spąstus. Jis tikėjo, kad istorija kartojasi ir kad Rusija visada laimi išsekinimo karus. 

Tačiau šį kartą Rusija susidūrė su modernia demokratinių šalių koalicija, kurios ekonominis ir technologinis pranašumas yra nepalyginamai didesnis. Portnikovas pabrėžia, kad būtent šis technologinis atotrūkis tapo didžiausiu siurprizu Rusijos generolams, kurie buvo pratę kariauti praėjusio šimtmečio metodais.

Donaldas Trumpas ir geopolitiniai spąstai

Daug dėmesio analizėje skiriama JAV vidaus politikai ir Donaldo Trumpo vaidmeniui. Portnikovas kelia intriguojančią įžvalgą: D. Trumpas, žadėdamas „užbaigti karą per 24 valandas“, pats pateko į savo retorikos pinkles. 

Politikas supranta, kad bet koks susitarimas, kuris atrodys kaip Ukrainos kapituliacija ar Rusijos pergalė, bus panaudotas prieš jį patį kaip didžiausia silpnumo apraiška JAV istorijoje.

Todėl D. Trumpo administracija, net ir siekdama derybų, negalės tiesiog „atiduoti“ Ukrainos. 

Portnikovo nuomone, tai sukuria paradoksalią situaciją: siekdamas išlaikyti „stipraus lyderio“ įvaizdį, D. Trumpas gali būti priverstas imtis dar griežtesnių priemonių prieš Rusiją nei jo pirmtakai, jei tik pajus, kad V. Putinas bando juo manipuliuoti.

Tai vadinamieji „nenuspėjamumo spąstai“, kuriuose Maskva niekada negali būti tikra dėl kito Vašingtono žingsnio.

Resursų karas ir ateities horizontai

Analizuodamas tai, kas laukia toliau, V. Portnikovas akcentuoja, kad dabar vyksta ne tik teritorijų, bet ir resursų bei kantrybės karas. Rusija bando pademonstruoti, kad jos ištekliai yra begaliniai, tačiau ekonominiai rodikliai ir socialinė įtampa rodo ką kita. 

Tuo tarpu Vakarai susiduria su politinio nuovargio iššūkiu, kurį Rusija bando eskaluoti per dezinformaciją ir hibridines atakas.

Apžvalgininkas pastebi, kad ateinančiame etape lemiamą vaidmenį vaidins ne tik ginkluotė, bet ir gebėjimas išlaikyti visuomenių palaikymą. 

Jis pabrėžia, kad V. Putinas tikisi, jog Vakarų demokratijos sugrius iš vidaus, tačiau istorija rodo, kad krizės metu laisvos visuomenės linkusios mobilizuotis, o autoritariniai režimai – trūkti silpniausiose vietose.

Nenuspėjamumo faktorius kaip nauja norma

Baigdamas apžvalgą, Portnikovas konstatuoja, kad senoji pasaulio tvarka nebeveikia, o naujoji dar tik formuojasi per kraują ir ugnį. 

Svarbiausia pamoka lyderiams – nepasiduoti iliuzijoms apie greitas pergales ar lengvus susitarimus su diktatoriais. Šis konfliktas išryškino fundamentalią takoskyrą tarp tų, kurie siekia praeities restauracijos, ir tų, kurie gina ateities laisvę.

Šiandieninė situacija yra dinamiška, o prognozės keičiasi sulig kiekvienu nauju technologiniu proveržiu ar politiniu pareiškimu. 

Tačiau Portnikovo analizė suteikia aiškų supratimą: tiesa yra stipresnė už propagandą, o klaidos, padarytos iš arogancijos, anksčiau ar vėliau tampa istorine bausme jų autoriams.

Šaltinis: YouTube vaizdo įrašas