Sąjungininkais nepatenkintas Trumpas: turėtume pagalvoti apie santykių su NATO persvarstymą

Sąjungininkus spaudęs padėti apsaugoti šį svarbų vandens kelią ir pašalinti kliūtis naftos eksportui iš regiono, JAV prezidentas piktinosi, kad jo šalis negauna pagalbos, „nepaisant to, jog mes taip daug padėjome“ NATO, ir tikino, kad bendras sąjungininkų interesas – neleisti Iranui turėti branduolinio ginklo.

D. Trumpas skundėsi, kad NATO sąjungininkai tikėjosi dešimčių milijardų dolerių vertės JAV paramos Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją, tačiau negalėjo atsilyginti už tai ir padėti JAV bei Izraeliui jų pastangose neutralizuoti Iraną, kuris jau daugelį metų kelia grėsmę Artimiesiems Rytams ir kitoms regionams. Jis pridūrė, kad JAV išleido šimtus milijardų dolerių stiprindamos Europos ir Azijos gynybą.

„Galima buvo manyti, kad jie pasakys: „Mielai nusiųstume porą išminavimo laivų.“ Tai nėra didelis dalykas. Tai nekainuoja labai daug pinigų. Bet jie to nepadarė“, – kalbėjo D. Trumpas.

Tačiau jis pareiškė, kad su karu Irane JAV susitvarkys pačios.

„Tiesą sakant, mums nereikia jokios pagalbos“, – žurnalistams sakė JAV prezidentas, priimdamas į Baltuosius rūmus Šv. Patriko dienos proga atvykusį Airijos ministrą pirmininką Michealą Martiną.

Naujienų agentūra „The Associated Press“ atkreipia dėmesį, kad NATO yra įsteigtas kaip gynybinis, o ne puolamasis Aljansas, kurio didžiosios narės būtent dėl šios priežasties pareiškė neketinančios įsitraukti į JAV ir Izraelio pradėtą karą su Iranu. Tačiau taip pat pažymima, kad NATO pajėgos 18 metų buvo dislokuotos Afganistane, o 2011 m. oro operacija padėjo nuversti buvusį Libijos lyderį Muammarą Gaddafi.

D. Trumpas dabartinį laikotarpį vadino „dideliu išbandymu“ NATO ir pabrėžė, kad Aljansas daro „labai kvailą klaidą“ atmesdamas jo prašymą.

Žurnalistai paklausė D. Trumpo, ar jis, atsižvelgdamas į reakciją dėl karo su Iranu, šiuo metu persvarsto JAV santykius su NATO arba galbūt net galvoja apie pasitraukimą.

„Tai tikrai yra dalykas, apie kurį turėtume pagalvoti. Tam sprendimui man nereikia Kongreso“, – kalbėjo JAV prezidentas.

„Šiuo metu neturiu nieko galvoje, bet anaiptol nesu sužavėtas“, – pridūrė jis.

Pasak „The Associated Press“, anaiptol nėra akivaizdu, kad D. Trumpas galėtų savo nuožiūra pasitraukti iš NATO. JAV Kongresas 2023 m. priėmė įstatymą, pagal kurį norint pasitraukti iš karinio Aljanso reikalingas Kongreso leidimas. Ekspertai vis dėl to pažymi, kad D. Trumpas galėtų bandyti ieškoti spragų įstatyme, galbūt remdamasis prezidento įgaliojimais užsienio politikos srityje.

Kaip skelbta, JAV ir Izraelio karas su Iranu išplito po visus Artimuosius Rytus, o Iranas ėmė pulti kaimyninių naftą gaminančių šalių energetikos objektus.

Teheranas taip pat ėmė puldinėti tanklaivius, plaukiančius per Hormūzo sąsiaurį, taip praktiškai uždarydamas šį gyvybiškai svarbų vandens kelią, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio žaliavinės naftos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pabrėžė, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, susijusią su oro smūgiais ir kitais kariniais pavojais, jo šalis nedalyvaus operacijose, kuriomis būtų siekiama atverti Hormūzo sąsiaurį, tačiau, kai situacija „aprims“, ji galėtų kartu su kitomis šalimis prisijungti prie laivų „palydos sistemos“.

Vašingtono pagalbos prašymą atmetė ir Didžioji Britanija. Tačiau pirmadienį D. Trumpas leido suprasti, kad Paryžius ir Londonas padės Jungtinėms Valstijoms vykdyti šią operaciją ir pareiškė, kad į jo raginimą teigiamai atsakė dar keletas šalių, tačiau jų neįvardijo.