"Būsime negailestingi visiems, kurie kelia pavojų Serbijos piliečių saugumui <...> Daugelis tų, kuriems pasiūlėme svetingumą, mano, kad jie yra labai protingi ir todėl turėtų kelti pavojų mūsų šalies saugumui", - sakė A. Vučičius.
Jis patikslino, kad turi omenyje tuos, kurie nuo karo slėpėsi Serbijoje ir dabar "moko" valdžios institucijas, kaip "turėtų atrodyti saugumo padėtis" šalyje.
Vučičiaus pareiškimai nuskambėjo netrukus po to, kai jis sušaukė nacionalinio saugumo tarybą dėl teroristinio išpuolio Rusijoje, pažymi Demokratijų gynimo fondo (FDD) tyrėja Ivana Stradner.
Prieš juos buvo paskelbtas Kremliaus propagandinio kanalo RT pranešimas, kuriame, remiantis žvalgybos šaltiniais, teigiama, kad prieš karą nusiteikusiems rusams neva gresia deportacija iš Serbijos. RT teigimu, pavojus gresia tiems, kurie galėjo dalyvauti antivyriausybiniuose protestuose Belgrade.
Ir nors šalyje persikėlusių rusų bendruomenė RT medžiagą laikė bauginimu ir pradėjo viešųjų ryšių kampaniją, naudodamasi profiliu ir anoniminiais Telegramo kanalais, Stradneris mano, kad grėsmė gali būti rimta.
Serbijos prezidentas faktiškai atvirai sako, kad prieš Vladimirą Putiną nusiteikę rusai kelia grėsmę saugumui, todėl, jos nuomone, gali būti imtasi naujų priemonių: "Dabar jie imsis persekioti rusų opoziciją Serbijoje, kad ją visiškai nutildytų".
2024 m. vasario mėn. duomenimis, Serbijoje gyveno 150 000 rusų.
Naujieji emigrantai - tai pirmiausia tie, kurie bėga nuo 2022 m. rudenį prasidėjusios mobilizacijos, rašo "Euronews".
Iš viso, apytikriais skaičiavimais, vien per pirmuosius pusantrų karo metų Rusiją paliko 800-900 tūkst. žmonių.
Ši politinės emigracijos banga buvo masiškiausia nuo 1920-ųjų, pažymėjo "The Economist".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą