Sirijos laikinasis premjeras teigia, kad visos sukilėlių grupuotės bus išformuotos

B. al Assadas pabėgo iš Sirijos gruodžio 8 dieną, kai islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) vadovaujami sukilėliai užėmė sostinę Damaską, taip užbaigdami dešimtmečius trukusią brutalią diktatūrą ir daug metų trukusį pilietinį karą.

HTS lyderis Abu Mohammedas al Jolani, dabar pasivadinęs tikruoju vardu Ahmedas al Sharaa, stengėsi patikinti šalies mažumas ir užsienio valstybių vyriausybes, kad laikinieji šalies vadovai apsaugos visus sirus, taip pat valstybės institucijas.

Pirmadienį susitikęs su drūzų bendruomenės nariais, jis sakė, kad visos sukilėlių grupuotės „bus išformuotos, o kovotojai – apmokyti ir įtraukti į gynybos ministerijos pajėgų gretas“.

„Įstatymai galios visiems“, – pridūrė jis, kaip teigiama pranešimuose grupuotės „Telegram“ kanale. Jis taip pat pabrėžė, kad daugiatautėje ir įvairių religinių konfesijų šalyje būtina vienybė.

„Sirija turi išlikti vieninga, – sakė jis. – Turi būti sudaryta socialinė sutartis tarp valstybės ir visų religijų, kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas.“

Raginimas „masiškai teikti paramą“

B. al Assado valdžios žlugimas apstulbino pasaulį ir paskatino švęsti visoje Sirijoje ir už jos ribų vieno žiauriausių šimtmečio karų, sukelto 2011 metais numalšinus demokratinius protestus šalyje, pabaigą.

Tačiau jis paliko šalį, paženklintą dešimtmečius trukusių kankinimų, dingimų ir mirties bausmių, taip pat blogo ekonomikos valdymo, dėl kurio 70-čiai proc. gyventojų dabar reikia pagalbos.

Jungtinių Tautų pagalbos vadovas Tomas Fletcheris pirmadienį paragino „masiškai teikti paramą“ Sirijai. Tarptautinė bendruomenė turėtų „susitelkti aplink“ Sirijos žmones, pridūrė jis.

Sirijos ekonomiką vis dar varžo griežtos JAV ir Europos sankcijos, o didžiosios Vakarų valstybės svarsto, kaip elgtis su HTS.
Ši grupuotė yra kilusi iš „Al Qaeda“ Sirijos padalinio, o kai kurios vyriausybės ją yra paskelbusios teroristine grupuote.

Pirmadienį susitikęs su britų diplomatų delegacija, A. al Sharaa pabrėžė, kad reikia panaikinti „visas Sirijai įvestas sankcijas, kad Sirijos pabėgėliai galėtų grįžti į savo šalį“, sakoma grupuotės „Telegram“ kanale.

Užsienio šalių vyriausybės pradėjo atsargiai bendrauti su naujaisiais laikinaisiais Sirijos valdovais.

Turkija ir Kataras vėl atidarė ambasadas Damaske, o JAV ir Didžiosios Britanijos pareigūnai pradėjo bendrauti su Sirijos pareigūnais.

ES aukšto rango diplomatas pirmadienį atvyko į Damaską. „Negalime palikti vakuumo“, – Briuselyje apie šią kelionę sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, perspėdama, kad Rusijai ir Iranui „neturėtų būti vietos Sirijos ateityje“.

Iranas norėtų grįžti

Irano užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad jos ambasada Sirijoje vėl bus atidaryta, kai bus įvykdytos „būtinos sąlygos“, nes nuvertus Teherano sąjungininką B. al Assadą šalies diplomatinė atstovybė buvo nusiaubta.

„Ambasados Damaske atidarymui reikia pasirengti, o svarbiausia – užtikrinti ambasados ir jos darbuotojų saugumą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei.

Jis pridūrė, kad šiuo tikslu bus dirbama „iki kol bus sudarytos reikiamos sąlygos“, tačiau konkretaus termino nenurodė.

Irano ambasada Damaske buvo nusiaubta po to, kai diplomatai ją paliko, link miesto sparčiai artėjant islamistų vadovaujamiems sukilėliams.

Iranas rėmė B. al Assadą per 2011 metais prasidėjusį Sirijos pilietinį karą ir jo prašymu siuntė „karinius patarėjus“.

Tačiau po jo žlugimo Iranas stengiasi atsiriboti nuo nuverstojo lyderio ir pabrėžti abiejų šalių draugystės istoriją.

E. Baqaei antradienį sakė, kad Irano „patarėjai“ Sirijoje buvo „vyriausybės kvietimu“

„Mes niekada Sirijoje nerėmėme konkretaus asmens, grupuotės ar partijos, – sakė jis. – Mūsų buvimas Sirijoje buvo esminis ir principinis, o mūsų pasitraukimas – atsakingas.“

E. Baqaei taip pat sakė, kad Irano varžovas Izraelis, kuris po B. al Assado žlugimo Sirijoje surengė šimtus oro smūgių ir pasiuntė karius į JT saugomą buferinę zoną, „šiurkščiai pažeidė Sirijos teritorinį vientisumą“.