Slapta vakarienė Briuselyje: Europos Sąjungos lyderių atsakas į agresyvią Trumpo politiką

Amerikos leidinys „The New York Times“ paviešino šio susitikimo detales pažymėdamas, kad pagrindinė naktinių derybų tema buvo spartus santykių su Jungtinėmis Valstijomis blogėjimas ir tolesnių veiksmų planas. 

Lyderių pozicijos kiek išsiskyrė, tačiau sutapo dėl pagrindinio tikslo – išlikimo neatsižvelgiant į Vašingtoną:

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas primygtinai reikalavo nedelsiant mažinti verslo reguliavimą, kad būtų atgaivinta ekonomika ir sumažinta priklausomybė nuo Amerikos rinkos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Trumpo pagarbą galima pelnyti tik jėga ir pasirengimu duoti veidrodinį atkirtį jo grasinimams.

Italijos premjerė Giorgia Meloni, laikoma ideologiškai artima Trumpui, ragino nedeginti tiltų ir tęsti dialogą.

Plano esmė

Diskusijų rezultatas – preliminarus veiksmų planas. Trumpuoju laikotarpiu Europa planuoja nuraminti Trumpą stiprindama saugumą Arktyje. Svarstomas NATO misijos „Arctic Sentry“ („Arkties sargybinis“) kūrimas, pasitelkiant dronus ir laivyną. Tai turėtų parodyti Vašingtonui, kad ES yra pasirengusi savarankiškai ginti poliarinį regioną (ir Grenlandiją) nuo Rusijos bei Kinijos.

Strateginis tikslas – nutraukti priklausomybės grandines. Europa spartina naujų rinkų paiešką (paskelbta apie prekybos susitarimą su Indija) ir planuoja kurti nuosavą kapitalo rinką, kad nereikėtų kliautis JAV bankais ir technologijomis.

Silpnosios plano vietos

Strategijos įgyvendinimas susiduria su vidiniais ginčais. Rytų Europos šalys, ypač Lenkija ir Baltijos valstybės, baiminasi, kad konfrontacija su Trumpu dėl Grenlandijos gali nukreipti dėmesį nuo pagrindinės grėsmės – karo Ukrainoje. Šioms valstybėms JAV karinė pagalba Kyjivui išlieka prioritetu, kuriuo jos nėra pasirengusios rizikuoti dėl „senosios Europos“ ekonominių ambicijų.