Slaptas pasikėsinimas į Putiną: snaiperis, 48 bombos ir paslaptinga organizacija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Atėnų (Graikija) oro uoste© AP Photo / Thanassis Stavrakis

1999. Pirmasis pasikėsinimas

Jau 1999 m. gruodžio 31 d., Naujųjų metų išvakarėse, buvo įvykdytas pirmasis pasikėsinimas į tuo metu prezidento pareigas ėjusį V. Putiną.

V. Putinas sraigtasparniu skrido į Čečėniją pasveikinti ir apdovanoti Jungtinės federalinių karinių pajėgų grupės karių.

Vladimiras Putinas su Rusijos kariškiais viešnagės Čečėnijoje metu 1999 m. gruodį© RIA Novosti / A. Kondratjevas

V. Putiną skraidinęs lėktuvas ilgai negalėjo nusileisti.

Apie vėlavimo priežastis žurnalisto Andrejaus Kondrašovo dokumentiniame filme „Putinas“ papasakojo pats Vladimiras Putinas. 

Pasak dokumentinio filmo autoriaus, buvo paskelbta, kad specialusis lėktuvas negali nusileisti dėl blogų oro sąlygų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie buvo užpulti.

„Iš tikrųjų maniau, kad tai iš tikrųjų buvo saliutas, nes buvo Naujųjų metų išvakarės. Pilotai pasakė: „Koks saliutas, mus apšaudo“, - prisiminė Putinas.

Dar 1999 m. rudenį čečėnų kovotojų lyderiai paskelbė, kad „nuteisė“ Vladimirą Putiną mirties bausme, o po kurio laiko paskelbė ir atlygį - du su puse milijono dolerių už prezidento pareigas einančio asmens galvą.

• 1999. Pirmasis pasikėsinimas nužudyti
• 2000. Pasikėsinimas į Sobčako laidotuves
• 2001. Pasikėsinimas nužudyti Baku

Vladimiras Putinas, 1999 m. © RIA Novosti / Sergejus Subbotinas

2000. Pasikėsinimas nužudyti per Sobčako laidotuves

Kitas pasikėsinimas buvo rengiamas 2000 m. vasario 24 d. per laikinai einančio prezidento pareigas V. Putino kalbą Anatolijaus Sobčako laidotuvėse Sankt Peterburge.

Tuometinis FSO spaudos tarnybos vadovas Sergejus Deviatovas papasakojo laikraščiui „Kommersant“ apie operatyvinio tyrimo rezultatus.

Anatolijaus Sobčako laidotuvės© RIA Novosti / Vladimir Rodionov

Pasak jo, pasiruošimui nužudymui vadovavo „ne psichopatas, o konkreti organizacija“, o tiesioginiai vykdytojai turėjo būti du snaiperiai, kuriuos pasamdė „čečėnų gaujų pogrindis“.

Pagal kitą versiją pasikėsinimo nužudyti ginklas turėjo būti galinga minosvaidžio mina, kuri turėjo būti padėta kapinėse dieną prieš laidotuves.

Tačiau, specialiųjų tarnybų veiksmų dėka pasikėsinimas buvo sužlugdytas.

Federalinės saugumo tarnybos darbuotojas automobilių stovėjimo aikštelėje prie Valstybės Dūmos© RIA Novosti / Vladimir Fedorenko

Tais pačiais metais dar vienas pasikėsinimas nužudyti buvo sužlugdytas Jaltoje per rugpjūčio 18-19 d. vykusį neformalų NVS aukščiausiojo lygio susitikimą. 

Buvo pranešta, kad sulaikyti aštuoni vykdytojai - keturi čečėnai ir tiek pat arabų.

Sulaikytų teroristų likimas nežinomas.

2001. Pasikėsinimas nužudyti Baku

Azerbaidžano specialiosios tarnybos teigė, kad 2001 m. sausio mėn. joms pavyko užkirsti kelią pasikėsinimui į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jo vizito Baku išvakarėse.

Azerbaidžano saugumo tarnybų darbuotojams pavyko surasti nusikaltėlį, Irako pilietį Kyananą Rostamą, apmokytą stovyklose Afganistane ir susijusį su čečėnų kovotojais.

Jis parengė 48 sprogmenis pasikėsinimui nužudyti. Uždarame teismo procese jis buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Krantinė Baku© RIA Novosti / Jevgenijus Bijatovas

Kitais duomenimis, sprogmenis Rostamui perdavė tarpininkas, kuris 2002 m. Baku taip pat buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo.

2019. Snaiperis Serbijoje

Paskutinis iki šiol žinomas pasikėsinimas nužudyti a turėjo įvykti per Rusijos vadovo vizitą Belgrade 2019 m. sausio 17 d.

Serbijoje netoli Novi Pazaro miesto buvo sulaikytas 21 metų šaulys, kuris, vietos teisėsaugininkų teigimu, ketino įvykdyti nusikaltimą.

Novi Pazaras, Serbija/en.wikivoyage.org/ nuotr.

Serbijos teisėsaugininkų dėmesį patraukė jo kuprinė, kurioje jie rado šautuvą su teleskopiniu taikikliu.

Atlikus kratą sulaikytojo namuose, aptiktas ginklų ir sprogmenims gaminti reikalingų komponentų arsenalas. Kovotojo bute taip pat rasta teroristinės grupuotės „Islamo valstybė “ vėliava ir kitos ekstremistinės medžiagos.

Federalinės saugumo tarnybos specialiosios paskirties garažo vairuotojų greitojo manevravimo žiemos sąlygomis varžybų demonstracijos© RIA Novosti / Grigorijus Sysojevas

V. Putinas apie savo apsaugos darbuotojus

Kaip matome, Rusijos prezidentas ne kartą yra atsidūręs teroristų „taikiklyje“.

Kyla klausimas, kaip tokiose sudėtingose situacijose dirba prezidento apsaugininkai, kuriems tenka didžiulė atsakomybės našta už pirmojo valstybės asmens gyvybę.

Interviu, kurį V. Putinas davė kino režisieriui Oliveriui Stone'ui, prezidentas kalbėjo apie savo asmeninę apsaugą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris Oliveris Stone'as per interviu© RIA Novosti / Alexei Druzhinin

„Aš dirbu savo darbą, o saugumo darbuotojai dirba savo darbą, kol kas jie viską atlieka gana gerai“, - sakė V. Putinas.

Į Stone'o klausimą, ar prezidentas pasitiki savo apsaugininkais, jis atsakė teigiamai.

Jokių įrodymų nepateikė

Prieštaringai vertinamas JAV žurnalistas Tuckeris Carlsonas teigė, kad esą prezidento Joe Bideno administracija bandė nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tai jis pasakė savo naujausioje tinklalaidės „The Tucker Carlson Show“ epizode.

„Bideno administracija taip ir padarė, jie bandė nužudyti Putiną. Tai beprotiška“, – sakė jis.

T. Carlsonas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį apie J. Bideno administraciją, kuri vadovavo JAV nuo 2021 iki 2025 m., kai Rusija pradėjo plataus masto karą į Ukrainą.

Praėjusių metų vasarį T. Carlsonas vyko į Maskvą ir darė plačiai nuskambėjusį „minkštą“ interviu su V. Putinu, o gruodį vėl nuvyko į Rusiją, kad paimtų interviu iš užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo.

Rusijos Dūmos pirmininkas pasiuto: pasakė, kas laukia tų, kurie bandys nužudyti V.Putiną 

Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas puolė ginti prezidentą Vladimirą Putiną po to, kai amerikiečių žurnalistas Tuckeris Carlsonas paskelbė niekuo nepagrįstą informaciją, kad kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija esą rengė pasikėsinimą į Rusijos valstybės vadovą. 

V.Volodinas paragino rimtai vertinti šią informaciją ir perspėjo, kad tokie veiksmai gali turėti pasekmių, įskaitant branduolinio karo galimybę. „Pasirengimas pasikėsinimui į V.Putiną, vien diskusija apie tai yra nusikaltimas. 

Rimčiausia grėsmė pasaulio saugumui. Tiesioginis kelias į branduolinio karo pradžią“, – pabrėžė jis. 

Pasak T.Carlsono, buvęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas esą buvo suinteresuotas V.Putino nužudymu, kad „paspartintų karą“ su Rusija. 

Prieštaringai vertinamas žurnalistas aiškino, kad Baltiesiems rūmams reikėjo „chaoso“ kaip „gynybinės uždangos“, ir tuo buvo grindžiama Vašingtono politika vadovaujant J.Bidenui. 

V.Volodiną įsiutino tai, kad nei J.Bidenas, nei A.Blinkenas nepaneigė jo žodžių. Jo požiūriu, ši informacija turėtų tapti bylos nagrinėjimo pagrindu „visoms tarptautinėms institucijoms“. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „Shutterstock“

 „Tai, ką išsakė T.Carlsonas, turėtų būti nuodugniai ištirta. O J.Bidenas ir A.Blinkenas – patraukti atsakomybėn“, – teigė Valstybės Dūmos pirmininkas. 

Jis pridūrė, kad, jo nuomone, šis epizodas, pasikėsinimai į naujai išrinktą JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fitzo, taip pat „pasirengimas pasikėsinimui“ į Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną yra „tos pačios grandinės grandys“. 

Pats Kremlius anksčiau teigė nematantis jokių įrodymų, kad būtų gauta informacijos apie galimą pasikėsinimą į V.Putiną. 

„Nelabai suprantame, ką T.Carlsonas turėjo omenyje, kai apie tai kalbėjo. Jis nepateikė jokių įrodymų, todėl negaliu komentuoti to, ką jis pasakė“, – teigė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

Jis paragino „netikėti nepagrįstos informacijos žodžiais, nesvarbu, iš ko ji būtų gauta“, ir pabrėžė, kad Rusijos saugumo tarnybos „nuolat imasi visų būtinų priemonių“ svarbiausiojo šalyje asmens saugumui užtikrinti. 

Politologas paaiškino, kad taip norima įbauginti V.Putiną prieš derybas

 „Iš tiesų, T.Carlsono interviu <...> yra pagrindinės V.Putino baimės kurstymo tęsinys. 

V.Putinas iš prigimties yra bailys, jis nepaprastai bijo savo mirties ir to, kad gali būti pašalintas, nes jis gyvena pagal šią logiką, jis gyvena tik pagal žvalgybos tarnybų logiką. 

Taigi T.Carlsono interviu yra nepaprastai įtakingas ir baimę keliantis elementas galimose būsimose V.Putino ir D.Trumpo derybose“, – taip šokiruojančius T.Carlsono pareiškimus komentavo Ukrainos politologas Vadymas Denysenka. 

Tokių planų turėjo ir Ukraina Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas sakė, kad Ukrainos saugumo pajėgos planavo pasikėsinimą į V.Putiną prasidėjus karui. 

Komentuodama šią informaciją, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Vakarus, ypač „anglosaksus“, padedant Kyjivui. 

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas taip pat užsiminė apie nepavykusį pasikėsinimą į V.Putiną 2024 m. rugpjūčio mėn. 

Pasak jo, Ukrainos saugumo tarnybos planavo nužudyti prezidentą ir gynybos ministrą Andrejų Belousovą per Karinio jūrų laivyno dienos paradą Sankt Peterburge. 

S.Riabkovas teigė, kad pasikėsinimo pavyko išvengti dėl A.Belousovo skambučio į Pentagoną: Rusijos ministras informavo savo kolegą Lloydą Austiną apie Ukrainos planus, o šis paragino Kyjivą operacijos nevykdyti. 

Parengta pagal užsienio spaudą