Strateginis skilimas: Valerijaus Zalužno doktrina ir 2023 metų ukrainiečių kontrpuolimo žlugimo anatomija

Karinis ekspertas Jurijus Fiodorovas analizuoja, kaip strateginis jėgų „išsklaidymas“ tapo lemtinga klaida.

Pagrindinis V. Zalužno argumentas – 2023 metų vasaros operacija žlugo ne tik dėl resursų trūkumo, bet ir dėl sąmoningo pajėgų suskaidymo. Pasak generolo, vietoj vieno triuškinančio smūgio pietų kryptimi, politinė vadovybė primetė trijų krypčių strategiją, kuri iš esmės prieštaravo klasikinei karo menui būdingai jėgų koncentracijos formulei.

Trys kryptys – viena nesėkmė: Strateginė analizė

Ekspertas J. Fiodorovas pabrėžia, kad V. Zalužno planas buvo sutelktas į Tokmako–Melitopolio ašį. Šios operacijos tikslas buvo strategiškai kritinis – perkirsti geležinkelio komunikacijas, kurios jungia Rusijos pajėgas Zaporožės vakaruose ir Chersone su Donbasu. Sėkmės atveju Rusijos grupuotė „Dnepr“ būtų likusi be efektyvaus tiekimo, o Krymo tiltas taptų vienintele, bet nepakankama arterija.

Tačiau, V. Zalužno teigimu, V. Zelenskio administracijos spaudimu pajėgos buvo padalintos į tris dalis:

Mūšis dėl Bachmuto: Operacija, kurią rėmė generolas O. Syrskis, siekiant apsupti miestą iš šiaurės ir pietų.

Velyka Novosilka – Volnovacha: Puolimas, turėjęs daugiau propagandinę nei strateginę reikšmę (perspektyva pasiekti Mariupolį).

Tokmako kryptis: Pagrindinis, tačiau dėl pajėgų trūkumo galiausiai įstrigęs smūgis.

Šis „pajėgų išsklaidymas“ (vadinamasis dilution) leido Rusijai baigti statyti „Surovikino liniją“ ir pasirengti gynybai būtent ten, kur smūgis buvo pavojingiausias.

Vidaus intrigos ir Vakarų partnerių pasitikėjimo krizė

Interviu atskleistas dar vienas skandalingas epizodas: 2022 m. rugsėjį SBU bandymas atlikti kratą V. Zalužno vadavietėje, kurioje tuo metu dirbo dešimtys britų karininkų. 

Šis įvykis, pasak J. Fiodorovo, puikiai iliustruoja gilią trintį tarp karinės vadovybės ir Bankovos gatvės (prezidentūros).

Vakarų partneriams tokie vidaus konfliktai siuntė pavojaus signalus. Kai V. Zelenskis viešai skundėsi dėl ginkluotės trūkumo, Vakarų lyderiai matė nestabilią partnerystę ir neaiškią subordinaciją, o tai galėjo tapti papildomu stabdžiu tiekiant pažangią ginkluotę lemiamu metu.

Baltijos regionas: naujas įtampos židinys

Analizuodamas platesnį kontekstą, J. Fiodorovas atkreipia dėmesį į NATO pratybas Baltijos jūroje. Jis pabrėžia, kad Rusijos grasinimai naudoti Baltijos laivyną „blokados pralaužimui“ yra labiau propagandiniai, nes NATO laivynų (Vokietijos, Lenkijos ir kt.) persvara šiame regione yra 3–4 kartus didesnė. 

Baltija tampa zona, kurioje aljansas ruošiasi galimoms desantinėms operacijoms, įskaitant pagalbą Baltijos šalims karo atveju.

Ar pripažinti, kad pergalė buvo praleista dėl politinių ambicijų

V. Zalužno pasisakymai indikuoja ne tik praeities klaidų analizę, bet ir galimą generolo politinės karjeros pradžią. Ukrainos visuomenė ir Vakarų partneriai stovi prieš dilemą: ar pripažinti, kad pergalė buvo praleista dėl politinių ambicijų viršenybės prieš karinį profesionalumą?

Šaltinis: Karinė apžvalga: Jurijus Fiodorovas apie V. Zalužno ir V. Zelenskio konfliktą