Anksčiau ji veikė kartu su savo vyru, o vėliau į „šeimos verslą“ įtraukė ir sūnus.
Keturi išlaisvinti nukentėjusieji savanoriams papasakojo, kad į darbą žmonės viliojami pažadais apie didelį užmokestį – neva 2000 rublių per dieną, taip pat nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą.
Iš tikrųjų viskas buvo kitaip: darbininkai, kurie „nuolat laikomi už tvoros“, gaudavo tik sugedusį maistą ir jokio atlygio.
Juos nuolat perveždavo iš vieno regiono į kitą – nuo Kubanės iki Smolensko srities.
Pasak vieno iš nukentėjusiųjų, net į parduotuvę „darbininkus“ išleisdavo tik lydint vyresniajam prižiūrėtojui.
Šis pats pirkdavo prekes už menką mėnesinę sumą – 3000 rublių. Pabėgimo bandymai baigdavosi mušimais, žmonės taip pat buvo baudžiami už „prastą darbą“.
Savanoriai iš „Alternatyvos“ atvyko į Podkolodnovkos ūkį, paskelbė keturių vergų vardus – tuos paleido, tačiau į pačią fermos teritoriją aktyvistų neįleido.
Tarp nukentėjusiųjų buvo ir Baltarusijos piliečiai: sutuoktinių pora bei dar vienas vyras. Jie tikėjosi per vasarą užsidirbti, dirbdami daržovių bei vaisių laukuose, tačiau buvo priversti kelis mėnesius dirbti be jokio atlygio.
„Vasara artėja prie pabaigos, todėl vis dažniau susiduriame su tokiomis istorijomis iš laukų ir ūkių. Žmonės dirba šiltnamiuose, dirba laukuose, bet už tai negauna nė kapeikos“, – pažymėjo „Alternatyvos“ savanoriai.
Rusija – tarp vergovės lyderių
Šis atvejis nėra pavienis. Pagal „Global Slavery Index“ (Pasaulinį vergovės indeksą), kurį rengia žmogaus teisių organizacija Walk Free kartu su Tarptautinės darbo organizacijos bei Tarptautinės migracijos organizacijos ekspertais, 2023 m. Rusija buvo pirmoje vietoje Europoje ir Centrinėje Azijoje pagal vergų skaičių.
Tais metais šalyje buvo užfiksuota apie 1,89 mln. priverstinai išnaudojamų žmonių. Pasauliniu mastu Rusija užėmė penktą vietą tarp 160 valstybių, o pagal vergijos paplitimą (vergų skaičių 1000 gyventojų) – aštuntąją.
„Šiuolaikinė vergija“ apima ne tik priverstinį darbą, bet ir seksualinę išnaudą, vaikų darbą bei priverstines santuokas.
Eksploatacijos mastai
Projektas „Jeigu būti tiksliems“ („Если быть точным“) nurodo, kad panašūs atvejai per pastaruosius metus fiksuoti daugelyje Rusijos regionų. Vergiško darbo buvo aptikta:
-
fermose ir šiltnamiuose,
-
siuvimo cechuose,
-
pramonės įmonėse,
-
žvejybos laivuose,
-
elgetavime.
Be to, ekspertai mini, kad priverstinio darbo požymių aptinkama net karinėje pramonėje. Pavyzdžiui, Tatarstane esančiame „Alabugos“ technoparke užsieniečiai naudojami gaminant smogiamuosius dronus ir kitą karinę techniką.
Išvados
Voronežo srityje aptikta ferma – tik vienas iš daugybės atvejų, kurie liudija apie gilią socialinę problemą.
Nors Rusija oficialiai draudžia vergovę, praktikoje tūkstančiai žmonių vis dar patenka į išnaudojimo spąstus. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad be realios valdžios reakcijos tokios „šeimos fermos“ ir toliau klestės, o aukų skaičius tik didės.
Šaltinis: The Moscow Times

Rašyti komentarą