Sulėtėjo vidinis Žemės branduolio sukimasis: naujausias tyrimas, kas mums gresia

"Kai pirmą kartą pamačiau šį poslinkį rodančias seismogramas, buvau suglumęs.

Tačiau kai radome dar dvi dešimtis stebėjimų, rodančių tą patį dėsningumą, rezultatas buvo neišvengiamas.

Pirmą kartą per kelis dešimtmečius vidinis branduolys sulėtėjo", - sakė Pietų Kalifornijos universiteto Literatūros, menų ir mokslų koledžo Žemės mokslų departamento dekanas Džonas Vidalis (John Vidale).

Jis patikino, kad būtent jo tyrimai pateikia "įtikinamiausią sprendimą".

Manoma, kad vidinis branduolys apsisuka ir juda atgal planetos paviršiaus atžvilgiu, nes pirmą kartą per maždaug 40 metų jis juda šiek tiek lėčiau, o ne greičiau nei Žemės mantija.

Mokslininkai palygino šį greitį su pastarųjų kelių dešimtmečių greičiu ir gavo rezultatus - branduolys lėtėja.

Vidinis branduolys yra kieta geležies ir nikelio sfera, apsupta skystos geležies ir nikelio išorinio branduolio.

Vidinis branduolys savo dydžiu prilygsta Mėnuliui ir yra maždaug 5000 km po planetos paviršiumi. Vidinio branduolio judėjimui vizualizuoti mokslininkai naudoja žemės drebėjimų sukeliamas seismines bangas.

Tyrime ekspertai naudojo seismines bangas iš 21 žemės drebėjimo aplink Pietų Sandvičo salas, įvykusio 1991-2023 m.

Jie taip pat naudojo 1971-1974 m. atliktų dvigubų sovietų branduolinių bandymų ir pakartotinių JAV ir Prancūzijos bandymų duomenis, gautus atliekant kitus vidinio branduolio tyrimus.

Vidalė teigė, kad vidinio branduolio greičio lėtėjimą lėmė aplinkinio skysto geležies branduolio, kuris sukuria Žemės magnetinį lauką, virpėjimas, taip pat gravitacinės jėgos, veikiančios tankiuose aukštesnės uolienų mantijos regionuose.

Kas lemia Žemės vidinio branduolio sukimosi sulėtėjimą

Mokslininkų teigimu, sulėtinus vidinio branduolio sukimąsi, paros laikas gali pasikeisti sekundės dalimi.

Anksčiau mokslininkai teigė, kad Žemės branduolys pasislenka kas 8 metus. Poslinkiai, matyt, atsiranda dėl to, kad branduolys nėra glaudžiai prisišliejęs prie planetos mantijos.