Suomija gali pasigirti bene pajėgiausia kariuomene mūsų regione. Suomijos kariuomenės nuotraukos
Kaip portalui Alfa.lt sakė Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Giedrius Česnakas, S. Marin žodžių nereikia traktuoti tiesiogiai, t. y. vargu ar Suomija artimoje ateityje iš tiesų ketina pradėti stojimo procesą.
Visgi, jei taip įvyktų, rezultatas būtų nevienareikšmiškas – Aljansas mūsų regione sustiprintų pozicijas, bet tuo pat metu susidurtų su labai sudėtingais naujais iššūkiais.
– Suomija dešimtmečiais laikėsi neutraliteto, kuris buvo ir viena iš šalies saugumo garantijų. Kodėl dabar prabilta apie narystę NATO?
– Pirmiausia reikia pabrėžti, kad neseniai išsakyti Suomijos prezidento ir premjerės pareiškimai ne tiek deklaruoja realų siekį prisijungti prie NATO, kiek skirti parodyti, kad Suomija, kaip suvereni valstybė, pati spręs, prie ko ir kada jai jungtis.
Pirmiausia nepaisydama Rusijos spaudimo ir interesų.
Šiandien derybose su JAV Rusija būtent ir pabrėžia, kad nori garantijų dėl NATO nesiplėtimo ne tik rytiniame flange, t. y. neduodant narystės Ukrainai, Moldovai arba Sakartvelui.
Šis reikalavimas liečia ir Suomiją bei Švediją.
Rusija pateikė reikalavimus, o suomių politikai į juos sureagavo ir paaiškino, kad ne Rusijai spręsti, prie kokių aljansų gali jungtis ir kokias užsienio politikos kryptis gali rinktis suverenios valstybės.
Šiame pareiškime nėra nieko radikalaus, tik deklaracija, kad niekas neturi teisės nepriklausomų valstybių dalytis į įtakos zonas.
Suomija gali pasigirti bene pajėgiausia kariuomene mūsų regione. Suomijos kariuomenės nuotraukos
– Galbūt adresatas ne tik Rusija, bet ir didžiosios Vakarų galios, kurioms sakoma, kad negalima už nugaros spręsti mažesnių šalių likimų?
– Taip, tai signalas, kad bet kokie sprendimai gali būti priimami tik dalyvaujant suinteresuotoms valstybėms. Švedijos ir Suomijos suartėjimą su NATO matome jau kurį laiką.
Jį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą 2014 m. Būtent tada Suomija ir Švedija pasirašė susitarimus dėl bendrų karinių mokymų, dėl NATO pajėgų dislokavimo iškilus pavojui šių šalių saugumui ir kitų klausimų.
Visa tai – reakcija į Rusijos politiką, ir jei pastaroji nebūtų tokia agresyvi – suomiai ir švedai vargu ar būtų keitę dešimtmečiais įprastą padėtį.
– Po 2014 m. Švedijoje būta nemažai diskusijų dėl narystės NATO. Ar pastarieji Suomijos pareiškimai galėtų paskatinti didesnį švedų pritarimą tokiam žingsniui?
– Labai priklauso nuo to, kaip toliau vyks šis diskursas.
Jei Rusijos pozicija Švedijos atžvilgiu griežtės, o tam tikrų grasinančių gaidų jau ir anksčiau girdėjome Sergejaus Lavrovo kalbose apie pasiryžimą imtis „visų būtinų priemonių“, kad neleistų Švedijos narystės NATO, būtų natūralu, jei švedai linktų į dar glaudesnį bendradarbiavimą su NATO.
Ir kai šiandien Rusija ieško, „kas kaltas“, kad prasidėjo tokios kalbos – jai derėtų pirmiausia pasižiūrėti į veidrodį.
Suomija gali pasigirti bene pajėgiausia kariuomene mūsų regione. Suomijos kariuomenės nuotraukos
– Rusija jau sureagavo į pastarąjį pareiškimą ir pagrasino „politinėmis ir karinėmis“ pasekmėmis. Kokiomis priemonėmis Rusija galėtų tam priešintis ir kokių veiksmų imtųsi, jei suomiai tikrai pradėtų procesą?
– Priminsiu, kad bent jau šiuo metu Suomijos narystės scenarijus nelabai tikėtinas.
Manau, kad suomiai patys supranta, kad toks žingsnis dar labiau padidintų įtampą, Suomija dažniausiai renkasi balansuojančią poziciją tarp Rusijos ir Vakarų. Dabar ji taip pat nenori provokuoti Rusijos, tik reaguoja į tai, kaip Rusija elgiasi savo pietvakariniame pasienyje.
Manau, kad tiek Suomija, tiek Švedija elgsis atsargiai.
Jei visgi Helsinkis žengtų tokį žingsnį, Rusija pirmiausia imtųsi diplomatinio spaudimo – sulauktume griežtų prezidento ir kitų aukščiausių pareigūnų pareiškimų. Žinoma, kad Rusija stiprintų pajėgas Vakarų kryptimi ir konkrečiai prie Suomijos sienos.
– Suomija turi gana pajėgią kariuomenę. Jos prisijungimas prie Aljanso labai pakeistų regiono saugumo situaciją?
– Atsižvelgiant į tai, kad Suomijoje yra vos daugiau nei 5 mln. gyventojų, ji turi bene pajėgiausią ir puikiai parengtą kariuomenę mūsų regione. Ji nuolat stiprina ir atnaujina pajėgas, pavyzdžiui, dabar perka amerikietiškus F-35.
Jei suomiai tikrai stotų į Aljansą, neabejoju, kad Lietuva labai palaikytų tokį žingsnį, bet nereikia pamiršti, kad apskritai regione įtampa tikrai padidėtų.
Manau, kad Kaliningrade Rusija dislokuotų dar daugiau karių ir raketinių sistemų.
Pajėgos taip pat būtų didinamos Pskovo ir Leningrado srityse, kad potencialaus konflikto atveju neleistų Suomijai ir Estijai teikti pagalbos viena kitai.
Be to, atsižvelgiant į tai, kokia agresyvi yra Rusija, tokia eskalacija nepridėtų stabilumo mūsų regionui.
Suomija gali pasigirti bene pajėgiausia kariuomene mūsų regione. Suomijos kariuomenės nuotraukos
– Dvilypis rezultatas: Suomija sustiprintų mūsų Aljanso flangą, bet padidėtų ir Rusijos grėsmė?
– Grėsmė mūsų flangui ir šiaip yra nuolatinė. Galbūt pagausėtų provokacinių, hibridinių veiksmų. O, pavyzdžiui, Suomijos ir Rusijos siena labai ilga ir ją kontroliuoti labai sudėtinga.
– Ar Suomijai prisijungus reikėtų iš esmės keisti mūsų regiono gynybos strategiją?
– Tai labai priklausytų nuo Švedijos sprendimo. Teoriškai kalbant, jei Suomija taptų Aljanso nare, o Švedija – ne, būtų daug problemų su pajėgų permetimu į Suomiją.
Baltijos šalys yra tam tikra sala tarp Rusijos ir Baltarusijos bei Baltijos jūros.
Suomija taptų panašia sala, pasiekiama per Norvegiją šiaurėje, bet ir čia reikėtų Švedijos dalyvavimo.
Taigi, JAV ir sąjungininkai Europoje susidurtų su rimtu iššūkiu, kaip padėti užtikrinti Suomijos saugumą. Baltijos šalyse jau yra priešakinės pajėgos ir, matyt, kažko panašaus reikėtų Suomijoje, o tai – papildomi kaštai ir pajėgos. Suomijos gynybos planavimas be Švedijos būtų gana rimtas „galvos skausmas“.
Jei prie Aljanso prisijungtų ir Švedija, tuomet viso regiono gynyba būtų daug tvirtesnė ir visi gynybos planai būtų lengviau paruošiami ir įgyvendinami.
– Kaliningradas jau dabar labai militarizuotas. Mūsų aptariamoje situacijoje jis būtų rakštis NATO ar viso labo Aljanso izoliuotas Rusijos forpostas?
– Kaliningradas yra viena didelė karinė bazė, atliekanti labai svarbų vaidmenį Rusijos strategijoje. Čia ir Suvalkų koridoriaus atkirtimas, ir raketos, potencialiai galinčios pasiekti Vokietijos ir Prancūzijos karinius objektus.
Be to, kalbant apie Kaliningradą nereikia pamiršti Rusijos branduolinio planavimo faktoriaus. Sritis yra labai svarbi Rusijai, ir pastaroji, iškilus rimtai grėsmei, turbūt neatsisakytų jos gynybai panaudoti net ir strateginės ginkluotės.
Taigi, Rusijai Kaliningradas yra tuo pat metu ne tik iššūkis, bet ir galimybė projektuoti savo karinę galią ne tik į Baltijos jūros regioną, bet ir Vakarų Europą.
– Apibendrinant labiau tikėtina, kad Suomija išlaikys dabartinį bendradarbiavimo su NATO formatą, nei imsis konkrečių veiksmų dėl narystės?
– Manau, kad toks spėjimas šiandien teisingiausias. Suomija tiesiog deklaravo savo suverenumą ir leido suprasti, kad su ja reikia skaitytis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą